Lietuvos herojai

Kai išgirstame žodį ,,herojus“, iš karto pagalvojame apie praeitį ir kovas su kardais. Šiais laikais įspūdingas herojų pergales ir pasiekimus pakeitė didingi dangoraižiai, triukšmingi koncertai ir vakarėliai iki paryčių. Dažnai šis žodis painiojamas su populiarumu ar grožiu. Didžiausios muzikos ir filmų žvaigždės tapatinamos su didvyriais ar net dievaičiais. Dėl jų iš proto eina visas jaunimas, kurie visai pamiršta tikrojo didvyrio reikšmę, didingas pergales ir nuopelnus, kurie perrašė mūsų istoriją. Herojais arba didvyriais norime tapti visi. Bet dažnai pamirštame, kad to reikia siekti visą savo gyvenimą darydami kažką gero kitiems. Didvyriu galime būti kiekvieną dieną. Pervesdami senolę per gatvę, elgdamiesi draugiškai kelyje ar net tapdami donoru. Čia paminėsiu didvyrius, kurie siekė ir darė gerą kitiems visą savo gyvenimą.

Jonas Žemaitis-Vytautas

Jonas Žemaitis-Vytautas –  Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas, aktyvus pasipriešinimo dalyvis, puikus strategas. Nacių okupacijos metu J.Žemaitis aktyviai dalyvavo pasipriešinime okupantams: organizavo slaptus šaulių būrius, platino pogrindinę spaudą. Generolui Povilui Plechavičiui pradėjus organizuoti vietinę rinktinę, J.Žemaitis atvyko pas jį su 150 savanorių ir buvo paskirtas bataliono vadu Seredžiuje. 1944 metais vokiečiams likvidavus vietinę rinktinę, pasitraukė į pogrindį ir kurį laiką slapstėsi.

Jonas Žemaitis - Vytautas

2009 metų kovo 11-ąją, minint 100-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines, jis pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Šalyje veikia jo vardu pavadinta Karo akademija bei gimnazija Raseiniuose.

Lietuvos  kunigaikštis Vytautas

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas –  didis karys, politikas ir strategas. Sugebėjęs sutvarkyti Lietuvos finansinę sistemą, įsteigė ir aprūpino Medininkų vyskupiją, organizavo parapines bažnyčias, steigė vienuolynus, sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus, ekonomiškai, teisiškai ir politiškai sustiprino socialinę atramą – bajorijos luomą. Vystėsi prekiniai piniginiai santykiai, ryšiai su užsieniu, sukurta pinigų sistema. Susiformavo Lietuvos valstybės simboliką. Išplėtė Lietuvą iki pat Juodosios jūros ir šventė pergalę „Žalgirio“ mūšyje. Taip 1410m. Liepos 15d. įvykęs Žalgirio mūšis sukrėtė vakarų Europą, maniusią, kad karinė ordino mašina nenugalima. Kryžiuočių sutriuškinimas nutraukė beveik 200 metų trukusią vokiečių riterių ir vakarų Europos agresiją nukreiptą prieš Lietuvą ir kitas baltų žemes.

Lietuvos kunigaikštis Vytautas

Ši didinga pergalė privertė J.Mateiką nutapyti paveikslą. Jano Mateikos paveikslas buvo nutapytas 1878 m., yra 426 × 987 cm dydžio. Dabar paveikslas yra Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

J. Mateikos paveikslas ,,Žalgirio mūšis"

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas. Vytauto Didžiojo paminklai, kurių yra virš 50, stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines.

Tadas Blinda – mituose ir tikrovėje

„Istorikai iki šiol negali vienareikšmiškai atsakyti ar iš tikrųjų prieš šimtą metų gyveno žymusis „svieto lygintojas“ Tadas Blinda ir kodėl būtent jį žmonės išskyrė kaip didvyrį. Legendų apipintas personažas dažniausiai pateikiamas kaip tas, kuris kovojo už eilinių žmonių teises, tačiau nevengdavo ir plėšikauti.

Pasak tyrinėtojų, Tado Blindos gyvavimo laikais tokių didvyrių būta ir daugiau. Dažniausiai jie kovodavo prieš carinę neteisybę, rusinimą, valstiečių teises. „Į carinę armiją, kurioje reikėjo tarnauti net 25 metus, retas tenorėdavo eiti, todėl dažnai rekrūtus imdavo jėga, kai kurie pabėgdavo ir, neturėdami kur dėtis, slapstydavosi miškuose ir net tapdavo plėšikais“, – sako nemažai duomenų apie Tadą Blindą surinkusi tyrinėtoja Regina Žukienė.

Žemaitijos plėšikai nebuvo eiliniai „žulikai“. Jie vis dėlto laikėsi pozicijos kovoti prieš neteisybę. Tai rodo, kad ir Tadas Blinda tikriausiai išsakė protestą prieš egzistavusią socialinę neteisybę, už savo paniekinimą, paprastų žmonių žeminimą keršijo dvarininkams ir caro valdininkams, dažnai net paspausdamas pistoleto gaiduką.

Apie šį, bene garsiausią visų laikų kaimo lietuvį yra parašyta nemažai knygų, pastatyta spektaklių ir susukti keli filmai. Vienas jų, pavadinimu „Tadas Blinda: pradžia“ kaip tik šiuo metu buvo rodomas šalies kino teatruose.“

Martynas Mažvydas

Martynas Mažvydas Vaitkūnas – XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Martyno Mažvydo paruošta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“ pasirodė 1547 m. su maždaug taip skambančia antrašte, tiktai senovine rašyba: „Katekizmusa prasti žadei, makslas, skaitymą rašta ir giesmes del krikščionystes bei del bernelių jaunų naujai suguldytas. Karaliaučiuj, 8 dieną mėneses sausia metų užgimimą dievą 1547 m. Soli Deo Gloria (Vieninteliam dievui garbė)”.

Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), stovi paminklinis akmuo su užrašu: “Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai”. Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja.

Būtina skatinti Lietuvos žmones prisiminti ir pagerbti tikruosius didvyrius, kurie Lietuvai padarė tiek daug gero. Skatindami prisiminti juos, mes puoselėsim lietuvių patriotiškumą ir meilę Tėvynei!

Rimvydas Vaškys

Naudota literatūra:
http://zebra.15min.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos-didvyriai-nuo-tado-blindos-iki-drasiaus-kedzio-197975.html
http://www.biografas.lt/biografija/10-vytautas-didysis
http://www.partizanai.org/index.php/apygardu-vadai/kestucio/94-jonas-zemaitis-vytautas
http://www.biografas.lt/biografija/136-martynas-mazvydas

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s