Pati gražiausia pavasario šventė

Pati gražiausia ir šilčiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Dauguma, nė negalvoję apie šios šventės reikšmę, švenčia ją kasmet. Vieniems ji asocijuojasi su gamtos atgimimo švente, kitiems – krikščioniška šventė, tapatinama su Kristaus prisikėlimu, tačiau kiekvienam Velykos yra siejamos su kiaušinių dažymu, kuris suartina šeimą, žadina kūrybiškumą bei originalumą. Šis paprotys (kiaušinių dažymas) yra žinomas jau nuo pagonybės laikų. Protėvių manymu, kiaušinis simbolizuoja vaisingumą, gyvybės atsiradimą, taip pat jam buvo priskirta nemažai gydomųjų galių: jis gydo žaizdas, moterų nevaisingumą.

Margučiai

Kiaušiniai Lietuvoje tradiciškai buvo (yra) dažomi natūraliais dažais, pvz.: svogūnų lukštais, samanomis, kerpėmis,  beržų lapais, ramunėlėmis, rugiagėlėmis, bruknių lapais, dilgėlėmis, raugintais burokėliais, ąžuolo žievės nuoviru ir kt., o marginami vašku arba skutinėjami. Įvairūs raštai margutyje išskutinėjami stiklo šukele, adata, peilio kampu, skustuvu ar kitu smailiu daiktu. Skutama – iki kiaušinio paviršiuje pasirodys baltos spalvos piešinys. Tokie margučiai pasižymi grakštumu, lengvumu. Piešimas vašku ar nesūdytais taukais – puošniausias marginimo būdas. Raštus galima piešti ir su vinuku, ir smailiu pagaliuku, mirkant į paruoštą tirpalą, taip pat kiekvienas raštas ar išraižymas turi savo simbolinę reikšmę, pvz.: saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Tradiciškai populiaru  kiaušinius dažyti ir viena spalva, kuri taip pat turi simbolinę reikšmę: raudona spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų. Kiaušinių marginimas – tai kūrybiškas, žaismingas bei džiuginantis procesas, ruošiantis didžiausiai pavasario šventei – Velykoms.

Plačiau apie šventę

Šventės data nuolat kinta, ji nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir kasmet švenčiama pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Velykų apeigos prasideda nuo Verbų sekmadienio, bažnyčioje, kuomet žmonės (manyta) būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę”.  Į namus parsinešta pašventinta verba, turi saugoti juos nuo visokio blogio. Taip pat tikėta, jog verbų sekmadienį reikia keltis kuo anksčiau ir verba suduoti dar gulinčiam. Tai padaręs galėjo tikėtis visus metus sveikatos ir laimės. „Ne aš mušu, verba muša, ne tau sopa, verbai sopa“ – štai taip reikia sakyti mušant verba.

Verbos

Nuo Verbų sekmadienio iki pirmo sekmadienio po Velykų buvo laikomasi įvairiausių draudimų, tai paslaptingas ir magiškas laikotarpis , kai žmonės tikėjo, jog tinkami burtai gali juos apsaugoti nuo įvairių ligų, nelaimių, nederliaus. Didysis ketvirtadienis – švaros diena, didysis penktadienis – piktųjų jėgų ir raganų vaikymo diena, didysis šeštadienis – draudimų ir simbolių kupina diena, kai žmonės nieko neskolindavo, bijant, kad su skolintu daiktu iš namų neišeitų ir sveikata ar būsimas derlius.  Taip pat savaitę prieš Velykas žmonės bažnyčioje šventindavo ugnį, ja aprūkydavo namus, galvijus, taip apsaugodami juos nuo nelaimių. Be to, buvo šventinamas ir vanduo. Jį saugodavo kaip vaistą.

Iškilmingą Velykų rytą, tekant saulei, prasideda Prisikėlimo pamaldos. Gaudžiant varpams, giedant,  meldžiantis, minimas Kristaus prisikėlimas. Išėję iš bažnyčios, žmonės geranoriškai linki vieni kitiems gerų metų, sveikatos, laimės, tada skuba namo prie velykų stalo. Kiekvienoje šeimoje vyrauja skirtingos Velykinių pusryčių tradicijos, tačiau pagrindinis paprotys – sumušti Velykinį margutį su greta esančiu šeimos nariu, būdingas kiekvienoje šeimoje. Svečiuotis pirmąją Velykų dieną nepriimta.

Velykiniai žaidimai ir papročiai

Populiariausias Velykinis žaidimas – tai kiaušinių ridenimas. Susirinkę grupelėmis (daugiausia vaikai), margintus kiaušinius ridena loveliu. Kieno kiaušinis kliudo svetimą, tai jį pasiims kaip laimėtą. Dažniausiai  kiaušiniai yra ridenami kieme, blogu oru – namuose. Tai ypač pamėgtas aukštaičių paprotys. Žemaitijoje buvo (yra) įprasta margučiais apsikeisti. Taip pat čia buvo įprasta antrosios Velykų dienos rytą savuosius arba kaimynus aplieti vandeniu arba žadinti miegalius plakant rykšte su išsprogusiomis beržų šakelėmis (verba) per nuogas blauzdas bei kojas, šaukiant „Velykos, duokit margučių!“

Margučiai

Magiška reikšmė priskiriama sūpuoklėms. Manyta, jog sūpimasis prikelia gamtą: užauga aukštesni javai, geriau dera linai, be to merginos supasi tam, kad sėkmingai ištekėtų.

Velykos buvo (yra) švenčiamos tris – keturias dienas. Pirmasis sekmadienis po Velykų – Atvėlykis, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo. Ši diena dar vadinama vaikų Vėlyklėlės (arba apaštalo Tomo sekmadienis). Ji skirta vaikams. Mažieji vėl gali džiaugtis margučiais bei kiškio pyragais, o šia švente yra užbaigiama Velykų savaitė.

Viktorija Babilaitė

Naudoti šaltiniai:

http://azeri.lt/lt/paprociai-lt/velykos.html
http://www.anonsas.lt/portal/categories/595/1/0/1/article/22093/velykiniai-marguciai
http://www.vydija.lt/kalendorius/kilnojamos/Velykos%20-%20Zarskaus.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/Verb%C5%B3_sekmadienis
http://www.tindirindi.lt/sventes/kalendorines-sventes/atvelykis-vaiku-velykeles

 

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s