Keletas lietuvių, kurių darbai prisidėjo prie pasaulio kultūros

Kultūra – pasaulio lopšys. Tik per kultūrą mes galime suprasti ir pažinti patys save, išreikšti emocijas, idėjas, tapti geresniais žmonėmis ir suvokti evoliucijos reikšmę.

Kultūros suvokimas atveria duris į geresnę ateitį.

Nors Lietuva yra maža valstybėlė, tačiau ji gali didžiuotis žmonėmis, kurie prisidėjo prie pasaulio kultūros istorijos, jos gerinimo ir tobulinimo.

Marija Gimbutienė – gerai pasauliui žinoma lietuvių archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė. Šiai moteriai teko nelengvai skintis kelią į pripažinimą ne tik amerikiečių mokslo visuomenėje, bet ir lietuvių išeivijos bendruomenėje. Ji naudojosi visais įmanomais būdais lankytis Lietuvoje, o tokie asmenys būdavo apkaltinami „tarnavimu okupantui“.

Marija Gimbutienė

Nepaisant to, jai pavyko savo tyrimuose sujungti archeologiją, lingvistiką, etnologiją, religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. Mokslininkė savo tyrimais išgarsėjo Pietų ir Centrinėje Europoje. M. Gimbutienės neginčijamą indėlį į pasaulio kultūros lopšį liudija ir tai, jog už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ archeologei buvo skirta JAV Enisfildo – Vulfo premija, kuri yra skiriama už žymiausius pasaulio kultūros tyrimus. Taip pat Europos parke puikuojasi japonų menininkės sukonstruotas kūrinys, kuris yra skirtas M. Gimbutienės atminimui. Ant nedidelio tvenkinuko kranto pastatyti trys grakštūs, vertikalūs, iš spalvotų akmenukų padaryti bokšteliai. Jų atspindžiai vandenyje tarsi neigia užmarštį, simbolizuodami archeologės darbų reikšmę. Ši viena iš svarbiausių, iškiliausių ir žymiausių archeologių, atvėrė galimybę pažinti Europos ir kitas civilizacijas bei padėjo suprasti iš kur mes esame kilę.

Europos parkas

Kinas yra unikali, savita kultūrinė sritis, kurią pristatyti pasauliui reikia nemažai pastangų, idėjų ir investicijų. Giedrė Beinoriūtė – jauna ir veržli režisierė, kurios filmografiją sudaro penki trumpametražiai bei trys vaidybiniai filmai: „Mano vienišos draugės“, „Mama, tėtis, brolis, sesė ir aš“ bei „Troleibusų miestas“, Jos filmai buvo rodomi Čikagos, Brodfordo, Prancūzijos, Kanados, Kairo, kino salėse. Čia ji sulaukė didelio pripažinimo ir populiarumo. Tarptautiniame Rytų Europos filmų festivalyje Kanadoje buvo apdovanotas režisierės dokumentinis-animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Filmas „Egzistencija“ Paryžiuje nominuotas geriausio trumpametražio Europos filmo „Les Lutins“ apdovanojimu. Taip pat didelio pripažinimo sulaukė G. Beinoriūtės filmas „Balkonas“, kuris apdovanotas Sidabriniu Kairo prizu.

Giedrė Beinoriūtė su Sidabriniu Kairo festivalio prizu

Šis filmas pasakoja apie dviejų vaikų, Emilijos ir Rolano, draugystės istoriją. Vieno tėvai jau išsiskyrę, kito šeima stovi ant skyrybų slenksčio. Tad suartinti bendrų patirčių vaikai bendrauja per sieną ar sėdėdami kiekvienas savo balkone. Filmas susideda iš subtiliai papasakotos tikros istorijos ir kino menininkės sukurto kitokio ir unikalaus rakurso vaizdo. Šis filmas pasauliui puikiai atskleidžia tikrą gyvenimo istoriją, kurią tenka išgyventi daugeliui šeimų, atskleidžia vaiko išgyvenimus, emocijas, potyrius, tarpusavio santykius bei šeimos svarbą. Šios režisierės filmai verčia susimąstyti ir įtraukia į neįkainojamą kino pasaulį.

Scena iš filmo ,,Balkonas"

Jis pastatė per 40 spektaklių, jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje, Prancūzijoje netgi P. Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje… Tai teatro režisierius ir pedagogas Rimas Tuminas. Daugelis spektaklių pelnė įvairių  prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose. Spektaklis „Maskarada“ pelnė aukščiausią Rusijos federacijos srities apdovanojimą už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį. 2000- aisias R. Tuminas tapo Rusijos Federacijos valstybinės premijos laureatu už indelį į Rusijos Federacijos kultūrą ir meną. Šis režisierius teatrą vadina: „namais, kuriuose gali kurti, jaustis savarankišku, turėti savo valdžią“. Jo teatre galime įžvelgti mažai racionalumo, jis mėgsta kurti individualias metaforas, kurių su niekuo nesupainiosi, jos atsiranda iš pojūčio arba kokio nors „emocionalaus vaizdo“.

Rimas Tuminas

Be šių žmonių yra ir daugiau lietuvių, kurie yra nusipelnę ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Tai – M . K Čiurlionis, E. Nekrošius, Koršunovas, A. Sutkus, Mačiūnas, V. Urmana ir daugelis kitų. Taigi yra lietuvių, kurių darbai svarbūs pasaulio kultūros istorijai, nors kaip bebūtų gaila, kartais mes tų žmonių tiesiog neįvertiname ir nesuprantame jų didžiulio indėlio į pasaulio kultūrą.

Milda Unikauskaitė

NAUDOTI ŠALTINIAI:
http://www.lsc.vu.lt/assets/leidiniai/index7fdb.html?show_content_id=456
http://www.culture.lt/
http://www.pagan.lt/?tag=marija-alesksaite-gimbutiene
http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=458

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s