Poezijos pavasaris – sparnuoto žodžio šventė

,,Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška.“
P. Širvys

Po žiemos speigų ir šalnų, sužydėjus ir atgimus gamtai su lig pavasariu kasmet į Lietuvą atkeliauja ir džiaugsminga poezijos šventė.

Nuo 1965 metų šią šventę organizuoti pradėjo, ir Poezijos pavasariu praminė poetas Justinas Marcinkevičius, taip padėjęs pamatus renginiui, kiekvieną kart pristatančiam tiek talentingus naujus, tiek neužmirštamus senus rašytojus.

Apie poeziją dabar ir jos vietą technologijų amžiuje galima būtų diskutuoti daug, tačiau geriausiai ir glausčiausiai tai aprėptų viena poeto Eugenijaus Ališankos mintis : ,,kultūroje  žodį negailestingai išstumia vaizdas.“

Žvelgiant atgal į praeitį, rašytojus skatino kurti meilė savam kraštui : juk geriausios  sovietmečio amžiaus eilės – apie žalius mūsų upių krantus, ką tik iškepta duona kvepiančius motulės namus ir tremty išsiilgtas gatveles ir sodžius. Slenkant laikui, besikeičiant Lietuvių gyvenimui, nebelikus sambūrių, provokuojančių visuomeninį gyvenimą vėliau poezija tapo modernesne, labiau paveikta pasaulinių tradicijų.

Na, o dabar poezija, kaip ir bene kiekvienas literatūros kūrinys, tam jog būtų pastebėtas turi šokiruoti, pasakyti daugiau, pasakyti kažką, ko dar nesame girdėję. Taip siekiant išlikti atsiranda net tokie projektai, kaip audiovizualinė poezija – čia poezijos, video ir audio pagalba siekiama patenkinti šiuolaikinį, šiuo atveju, ne skaitytoją, o žiūrovą, prieš tai minėto Eugenijaus Ališankos formule.

,,Anksčiau poetu būti būdavo lengviau – valdžia jam suteikdavo butą ir puikų honorarą, o dabar jaunam menininkui tai geriausiu atveju papildomas užsiėmimas.Duonos iš poezijos XXI amžiuje nevalgysi, todėl ši vis dažniau šiurkšti, nepatogi“ – šitaip šiuolaikinę kūrybą aiškina rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė.

Šiemet bus 47 metai kaip pražydus pavasario žiedams, Poezijos Pavasaris suvienija visas šias poetų kartas. Tradiciškai vainikuojami nusipelnę laureatai, kurių sąraše per ilgus metus, tiek šventės organizatorius Justinas Marcinkevičius, tiek Sigitas Geda ir Janina Degutytė. Jauniesiems kūrėjams, dar tik žengiantiems pirmuosius žingsnius sparnuoto žodžio link, Lietuvos mokyklos organizuoja Poezijos pavasarėlius, o kiek vyresniems bendraminčiams visoje šalyje per kelias dienas įvyksta daugiau nei 50 įvairių susitikimų su poetais.Renginys ne tik palaiko gyvybę Lietuvos poezijai, tačiau tampa ir vis labiau pastebimu Europos literatūrinių renginių žemėlapyje, taip pritraukdamas kūrėjų iš užsienio šalių.

Kasmet  Poezijos pavasaris po savęs palieka ir almanachus – savyje talpinančius naujus eilėraščius ir įvairias esė apie literatūrą.

Jog Poezijos pavasaris taps tokiu, koks yra šiandien prieš 47 metus į Palemoną susirinkę svečiai nė nebūtų pagalvoję.Tuomet Justino Marcinkevičiaus inicijuotas renginys vyko senajame Salomėjos Nėries name, Kaune. Šventė buvo kukli – nebuvo piniginių premijų, laurų vainiko ir poezijos aukuro, kuris dabar kaskart uždegamas Kauno Maironio muziejaus kiemelyje.Tuomet pirmą kartą per festivalį prapliupo lietus, o dabar tai tapo it poetiška ir neatsiejama šventės tradicija.

Šiemet, tradiciškai, festivalį aplankyti kiekvienas norintis galės gegužės paskutinę savaitę.

Erika Medelinskaitė

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s