GATE GATE PARAGATE PARASAMGATE BODHI SOHA arba tikėjimas kažkuo

Nūdieną, gan dažnai būna nustumiama į antrąjį planą. Žmonėms labiau rūpi karjera, pinigai, laisvalaikis. Bet kas, tik ne religinis išprusimas. Žinoma, ne visiems ir ne visur, bet nemažai mūsų paklausti, kada paskutinįjį kartą buvom bažnyčioje, greičiausiai atsakytume, jog nepamenam, arba per KalėdasJ (tradiciškai –per Kalėdas ir Velykas). Žinoma, nieko kaltinti už tai negalima ir pirštais žmonės nebado – smarkiai tikinčiųjų laikai jau praėjo. Arba… galbūt praėjo ne visuomet tinkamas žodis. Labai daug žmonių šiais laikais verčiasi į kitus tikėjimus, juos išbando arba bent jau jiems prijaučia. Žinoma, kiek žmonių – tiek ir nuomonių. Vieni myli Jėzų Kristų ir pagalvoti apie kitą dievą net nedrįsta bijodami perkūną trenkiant (kas jau iš esmės i pagonybę linsta); antrieji teigia, kad Dievas apskritai tėra vienas, tačiau įvairiuose pavidaluose ar skirtingose dievybėse;  o treti pilna gerkle šaukia, jog Dievas – kvailystė – nei čia buvo, nei čia ką. O likusieji vergauja daiktams – pinigams, mašinoms, rūbams, batams ir t.t. (kas iš tiesų yra iš vis liūdniausias variantas).

Dažnai pastebima tokių teiginių, jog religija kadaise buvo sukurta tiesiog liaudžiai valdyti. Žmonės žingsnis po žingsnio pradeda kažkuo aklai tikėti ir tampa pasekėjai, taip per religiją juos lengviau kontroliuoti – priversti kažką daryti, kažko nedaryti. Ypatingai patogu žmones valdyti per baimę. Juk bijodami dėl kažko mes pridarome, oi, kokių tik dalykų: ir blogų, ir nepateisinamų… O kai kurios religijos būtent tuo ir remiasi: nesimelsi – bus negerai, atsisakysi tikėti – bus dar blogiau . Ypač dažnai tuo užsiima gan naujos religijos, tokios kaip Jehovos liudytojai ar Mormonai. Galbūt daugelis religijų tuo ir atbaido kai kuriuos tikinčiuosius? Mano subjektyvia nuomone, daugelis religijų būtent mus atbaido kai kuriomis savo savybėmis. Štai tarkim Jehovos liudytojai prikaustomi baime, taip siekiant išlaikyti naujuosius tikinčiuosius. Krikščionybė reikalauja tikėti vienintelį Dievą, turi savo 10 įsakymų, kuriais privalai vadovautis; reikalauja daug melstis Dievui.  Žmogus, nenorintis paklusti būtent šioms ir panašioms  dogmoms, ima kitais būdais ieškoti savęs. Kartais tai vyksta tiesiog žvalgantis į kitą religiją, kuri žmogui yra dvasiškai priimtinesnė.
Mantros

Štai įvairios rytų religijos, daug ką patraukia labiau. Tačiau kodėl?  Galbūt egzotiškais (na, mums egzotiškais, o jiems – kasdieniniais) metodais, tokiais, kaip meditacijos, joga, mantromis? Matyt vienas didžiausių skirtumų – jog rytų religijos yra daugiau negu religijos ir tikėjimas. Jos tarsi gyvenimo būdas, savęs ieškojimas bei atradimas. Tebūnie per kažką, tačiau visa tai daugiau kreipiama į patį save: per meditacijas, jogą. Konkrečiai, kaip palyginimą vakarietiškiems tikėjimams, norėčiau paminėti  vieniems žinomą daugiau, kitiem mažiau – Budą ir budizmą. „Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus […]. Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana“ (http://lt.wikipedia.org/wiki/Budizmas). „Budos mokymai, kuriais naudojantis tampama bebaimiais, džiaugsmingais ir geranoriškais, yra pagrindinė keletos Rytų Azijos šalių religija. Nuo aštunto dešimtmečio pradžios gilus budistinis požiūris bei didžiulė metodų gausa įkvepia ir žavi vis daugiau vakariečių.  Budos mokymai apie absoliučią ir sąlygotą egzistenciją tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Supratus šį ryšį, nepraeinančios laimės patyrimas tampa įmanomas. Budizmas neskelbia dogmų ir skatina kritiškai vertinti. […].“ (www.budizmas.lt). Taigi iš šių religijų apibrėžimų matoma, jog meditacijos budistams padeda pasiekti nušvitimą. Apskritai, meditacija, kaip metodas, padeda pasiekti nervinės sistemos balansą, nusiraminimą, atsipalaidavimą. Meditacija puikiai padeda viską apmąstyti, susidėlioti mintis „į mažas lentynėles, skyriukus“. Meditacija sujungia fizinį žmogaus kūną su jo psichika, dvasingumu. Dar vienas ypatingai įdomus budistų (taip pat ir induistų, vedų, krišnaitų ir t.t.) rmetodas – mantros. Dažnai žmonės mantras lygina su malda, tačiau tai nėra labai teisinga. „Mantra – tai garsinis Dievo pavidalas. Vaikhari – tai energija, esanti kalboje, tai – vibracijos, kurios yra žodžiuose.  Mantra reiškia Vaikhari. Norėdami realizuoti šią kalbos energiją žmonės paverčia ją mantromis“ (http://www.sahadzajoga.lt/meditacija/kas_yra_mantra). Mantros – tai atskiri skiemenys, kurie sujungiami į vieną bendrą būtį (tarsi maldą, giesmę). Budistai tiki, jog tie skiemenys yra pakrauti dvasinės energijos, turi tam tikras galias, kiekvienas atskiras. Pastovus mantrų kalbėjimas kiekvienam turi savą reikšmę: vienam padeda pagyti, kitam tai tarsi malda, kitas mantros pagalba siekia nusiraminimo.  Pagrindinis motyvas, kuo mantra skiriasi nuo maldos yra susitelkimo objektas. Mantra, tai energetiniai virpesiai, per kažką aukštesnio, bet tai susiję tik su tavimi pačiu; o tuo tarpu malda turi konkretų krepinį – Dievą ir monologą su juo.

Religija – didelė kultūros dalis. Galbūt mes to nepastebim, bet nuvažiavus į Kiniją, manau ne vienam akis užkliūtų už orandžinėmis togomis pasidabinusių vėnuolių. Šis pavyzdys puikiai įrodo pirmąjį teiginį. Daugelis švenčių (bent jau Lietuvoje) susiję su religija. O šventės – kultūros dalis. Labai džiugu, kad šiomis dienomis apie bet kurią religiją labai daug informacijos gali rasti medijose. Leidyklos dideliais tiražais leidžia religines knygas. Televizijos laidos nevengia pokalbiams kviestis kunigų, vienuolių, pastorių. Internete pilna padedančių susigaudyti portalų. Beveik kiekviena religija turi savo tinklapius, kuriuose rašo pagrindinę informaciją: kas jie tokie, kodėl tiki vienu ar kitu, kur renkasi, kaip galima prisidėti. Internete pilna giesmių, mantrų, meditacijos muzikos, maldynų. Daug ką gali rasti nemokamai. Medijos religijai, kaip kultūriniam reiškiniui, pasitarnauja labai daug.
Vienuolis

Pabaigai, norėčiau paminėti, kad religijų, tikėjimų šiais laikais yra daug. Ryškus skirtumas matomas tarp vakarų ir rytų. Vieni jų patrauklūs vienais dalykais, o kiti visiškai priešingais. Ir tai nėra blogai. Turime galimybę rinktis. Rinktis, kuo tikėti, o kuo ne. Valstybinės religijos neturime, todėl niekas nebaus, jei išpažinti norėsi ne mums, lietuviams, įprastą krikščionybę. Tačiau, mano nuomone, Swami Rama ( davsinis mokytojas)  savo knygoje „Gyvenimas su Himalajų mokytojais“ pasakė svarbiausią dalyką, kuriuo derėtų vadovautis kiekvienam: „religijų yra daug, o tikėjimas yra vienas. Religijas gali keisti, o tikėjimo ne, nes jis yra vienas“. Tad vis dėlto tikėkit. Kas kuo norit. Kad ir savim. Svarbu tikėti. Taip išsaugosim daug daugiau įvairių vertybių.

http://www.youtube.com/watch?v=bbgHZWwyhcQ

http://www.youtube.com/watch?v=Ze_Wh-QYNOI&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=kadXf48umOc&feature=related

Gerda Grigaitė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s