Kultūrinis turizmas – puikus būdas pažinti šalį

Jau nuo seniausių laikų, vedami smalsumo pažinti svetimus kraštus žmonės keliavo. Noras pamatyti, kuo skiriamės ir ką turime bendro tarp gyvenančių svetur, mums pažįstamas ir šiomis dienomis. Pagal Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) duomenis, per 2011 metus turistų srautas pasaulyje išaugo 41,4 procentais. Visiems žinoma, jog kiekviena šalis turi savo istoriją, kultūrą, papročius, netgi kulinarinį paveldą, kuris yra nesunkiai pasiekiamas kiekvienam. Štai, kad ir Lietuvoje galime lengvai surasti kinų virtuvės restoraną, paskanauti ispaniška paelja ar turkišku kebabu, o desertui suvalgyti itališką tiramisu desertą. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, jog geriausias būdas  pažinti šalį – apsilankyti joje. Žinoma, per kelias dienas ar savaites neįmanoma to padaryti, tačiau, kad ir menkas prisilietimas prie šalies savitos ir unikalios kultūros duoda mums nepamirštamų įspūdžių, praplėčia akiratį, o bendraudami su užsieniečiais, mes mokomės tarpusavio supratimo ir tolerancijos, kurios dažnai pasigendama šiomis dienomis.

Žemėlapis

KAS GI TAS KULTŪRINIS TURIZMAS IR KUO JIS SVARBUS?

 Baltijos šalių kultūrinio turizmo politikos dokumente terminas kultūrinis turizmas apibūdinamas kaip : „kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.“ Taigi, ši sąvoka aprėpia begalę sričių: ir meną, ir gamtą, ir teatrą, ir parodas, galerijas, muziejus, tradicijas, vertybes, gyvenimo būdą … Visa tai duoda naudos tiek keliaujančiam, tiek ir pačiai šaliai į kurią keliaujama.

Kultūrinio turizmo nauda turistui:

  • Palengvina deramą bendravimą bei vienas kito supratimą;
  • Dažnai gali padėti rasti bendrą kalbą tarp kultūrų;
  • Praplėčia akiratį;
  • Sužadina naujas idėjas;
  • Išsamiau pažindami kitų tautų kultūrą geriau vienas kitą suprantame ir kyla noras bendradarbiauti. Šitaip propaguojama komunikacija ir integracija.

Kultūrinio turizmo nauda šaliai:

  • Duoda papildomų pajamų;
  • Padeda išsaugoti kultūrinį ir istorinį paveldus;
  • Skatina nustatyti ir sustiprinti šalies identitetą;
  • Teigiamai atsiliepia regioninei plėtrai;
  • Padeda suderinti paveldo apsaugą ir jo panaudojimą.
Kernavė

ŠIEK TIEK APIE KULTŪRINĮ TURIZMĄ LIETUVOJE ARBA KUO MES ĮDOMŪS UŽSIENIEČIAMS

Patraukli gamta ir kraštovaizdis yra vienas iš esminių Lietuvos išteklių. Taip pat nedaugelis Europos šalių gali pasigirti išlikusiais senaisiais mediniais dvarais, rūmais ar etnografiniais kaimeliais. Visa tai kasmet pritraukia vis daugiau užsieniečių, pavargusių nuo miesto dulkių, mašinų spūsčių ir triukšmo. LKTA (Lietuvos kaimo turizmo asociacijos) duomenimis, poreikis poilsiauti kaime kasmet didėja. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kaimuose atostogaujančių užsieniečių srautas ypač padidėjo. Daugiausia poilsiautojų atvyksta iš Vokietijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės bei Skandinavijos šalių.

Džiugu, jog įvairių šalių svečiai  į kaimą atvyksta ne tik pailsėti, bet ir pažinti senąją lietuvių kultūrą, o vietiniai stengiasi užsieniečius supažindinti su lietuviams būdingoms tradicijomis. 150 – tiek amatininkų kviečia atvykti pas juos ir susipažinti su jų veikla. Informaciją apie amatininkus ir jų veiklą galima lengvai rasti tinklalapyje –http://old.atostogoskaime.lt/artisans/list/, kuris yra pasiekiamas rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Čia pristatomi akmens apdirbėjai, audėjai, augalų kompozicijų darytojai, medžio drožėjai, gobelenų audėjai, kalviai, karpinių meistrai, keramikai, mezgėjai, pynėjai, siuvinėtojai, tapytojai, tekstilininkai, kurie kviečia susipažinti ir papasakoja apie amato istoriją bei leidžia savomis rankomis prisiliesti prie autentiškos Lietuvos dalelės ir pačiam pasigaminti kokį nors dirbinį, o pirkios šeimininkė mielai padės išsikepti lietuvišką duoną.

Kalbant apie maistą, Lietuva taip pat išsiskiria savitais papročiais ir tradicijomis. Tikriausiai dažno užsieniečio paklausto lietuvio apie nacionalinę virtuvę galvoje pirma mintis šovusi į galvą bus „Cepelinai!“, tačiau, deja,  nedažnas papasakos apie lietuvių liaudies kulinariją, kuri formavosi ištisus šimtmečius. Juk netgi kiekvienas Lietuvos regionas turi savitus receptus ir tradicijas: Aukštaitijoje populiarūs blynai, ragaišiai, skryliai, Žemaitijoje – žuvis, košės, šiupiniai, Dzūkijoje – grikių, grybų, bulvių valgiai, o Suvalkijoje – rūkyta mėsa, didžkukuliai, bulvinės dešros. Įvairių šalių svečiai gali paskanauti lietuvišku maistu ir atrasti kitokį, tik mūsų šaliai būdingą, skonį. Kaip vienoje iš Kerol Kaunihen ir Tomo Van Esteriko (Carole Counihan, Thom Van Esterik ) knygoje „Maistas ir kultūra“(„Food and Culture“) teigiama: “Maistas paliečia visa tai kas svarbu žmonijai: žymi socialinius skirtumus ir stiprina socialinius ryšius“.

Duona

Filmas apie Lietuvos kulinarinį paveldą priverčia naujai pažvelgti į tradicinę lietuvių virtuvę.

Lietuvos kulinarinis paveldas

Visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, religija užima begalo didelę vietą ir reikšmę. Bažnyčios, maldos namai, pritraukia tūkstančius turistų, kurie domisi bei ieško panašumų ir skirtumų tarp tikinčiųjų. Nors Lietuva buvo vėliausiai Europoje pakrikštytas kraštas ir neturi didžiųjų šventųjų relikvijų, tačiau didelis ir nuoširdus lietuvių pamaldumas davė jai ypatingos dvasinės traukos vietų, tokių kaip Kryžių kalnas, kuris įkūnija lietuvių kryždirbystės tradiciją, kurią UNESCO organizacija yra įtraukusi į žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Teigiama, jog ant šio kalno stūgso per 60 tūkstančių kryžių, koplytstulpių, šventųjų paveikslų ir statulėlių, kurie pradėti statyti nuo XIX amžiaus, meldžiant Dievą palaimos. Minios turistų kasmet plūsta pamatyt šį unikalų ir dėmesio vertą objektą, kuris alsuoja Lietuvos praeitimi.

Kryžių kalnas

Be šių Lietuvos kultūrinio turizmo traukos objektų, mūsų šalyje galima rasti įdomios kultūrinės veiklos kiekvienam, pradedant muziejų ir galerijų lankymu, baigiant savomis rankomis nulipdyta puodyne ar iškepta duona.

Kryžių kalnas

Taigi, užsimetę kuprinę ant pečių ir keliaudami po dar neatrastas vietas, stenkimės ne tik kaitintis prieš saulutę ir maudytis šiltoje jūroje, bet ir kuo daugiau pamatyti, sužinoti ir atrasti. Puikus pavyzdys – britas Danny Robins, kuris tiesiog atvyko į Lietuvą, keliavo ir domėjosi ja, bendravo su įvairiais žmonėmis ir sukūrė filmą apie mūsų šalį  pavadinimu „Lietuva iš esmės“ („Essential Lithuania“).

Essential Lithuania (Part 1 of 2)

Essential Lithuania (Part 2 of 2)

Milda Unikauskaitė

 

NAUDOTI ŠALTINIAI:
http://www.travel.lt/ntisFiles/uploadedAttachments/Bukletas_galutins_maketas200543031128.pdf
http://unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturinis_turizmas/Baltijos_saliu_kulturinio_turizmo_politikos_dokumentas.pdf
http://www.kpd.lt/

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s