Karjeros sąlygos Lietuvoje

 

Šiuolaikiniame pasaulyje profesinės karjeros pasirinkimas tampa vienu svarbiausių jauno žmogaus gyvenimo procesų, kurio metu priimamas sprendimas, įtakojantis tolimesnį gyvenimą ir jo kokybę. Nuo profesijos pasirinkimo priklauso būsimas darbas, pasitenkinimo lygis gyvenimu, draugų ratas bei padėtis visuomenėje. Žmonės keičia profesijas bei darbus tris, keturis ar netgi daugiau kartų per savo gyvenimą. Karjera yra nuolatinio asmenybės tobulėjimo ir profesinės saviraiškos procesas. Žmogus vysto savo karjerą individualioje bei socialinėje sferose, todėl jo ateitis priklauso ne tik nuo individualių pastangų, asmeninių sugebėjimų, bet ir nuo jį supančios, o kartu ir įtakojančios, aplinkos.

Tačiau ar Lietuva yra ta šalis, kurioje verta siekti karjeros aukštumų ?

Siekiai

Šiuolaikinėje visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad Lietuvoje neįmanoma rasti darbo, kuris atitiktų kvalifikaciją, būtų galima realizuoti save, atlyginimas tenkintų bent  būtiniausius poreikius, o apie karjeros galimybes net nedrįstama galvoti. Taip atsitinka dėl kai kurių žmonių kritiško mąstymo ar baimės rizikuoti. Retas kuris drįsta paaukoti daug laiko tam, kad galėtų kilti karjeros laiptais. Žinoma, dabartinė ekonominė padėtis Lietuvoje taip pat nedžiugina. Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas išaugo net dvigubai. 2008 metais buvo užregistruota 38,7 tūkst. bedarbių, 2009 metais  – jau 79,6 tūkstančiai. Jaunų bedarbių  2010 ir 2011 metais šiek tiek sumažėjo ir buvo užregistruota atitinkamai 73,9 tūkstančiai ir 64,1 tūkstančiai nedirbančių žmonių, tačiau ši problema tebėra labai aktuali. Jaunimo nedarbas šiuo metu sudaro daugiau nei 30%, vadinasi beveik kas trečias 16-25 metų pilietis neturi darbo (į šią grupę nepriskiriami moksleiviai ir nuosekliųjų studijų studentai).  Tai – pati opiausia problema jauniems žmonėms, kadangi baigus aukštąją mokyklą nėra sąlygų pradėti siekti karjeros. Taip pat įgijus specialybę įsidarbinti yra labai sunku bei dažnai yra pageidautina darbo praktika. Lietuvoje vyraujanti ganėtinai didelė darbuotojų pasiūla ir maža paklausa dar kartą patvirtina tai, jog susirasti darbą bei siekti karjeros yra labai sunku. Be to, niekam ne paslaptis, jog vyrauja tendencija, kad dažnai aukšti postai būna paskirti ne už puikius darbo rezultatus, o per asmenines pažintis ar netgi kraujo ryšius.

Prieš tai pateikti jaunimo nedarbingumo rodikliai yra vieni blogiausių Europos Sąjungos valstybių tarpe. Kadangi, karjeros rinkimąsis prasideda jau ankstyvoje jaunystėje, galbūt, būtent toks aukštas bedarbystės lygis daugelį priverčia susimąstyti apie karjeros pradėjimą užsienyje. Svariausias argumentas įsidarbinti ekonomiškai stiprioje valstybėje, žinoma, yra ženkliai didesnis atlyginimas. Netgi, nekvalifikuoto darbo atlygis kai kuriose Europos sąjungos valstybėse gali prilygti aukštas pareigas užimančio Lietuvos piliečio. Nerandantys darbo ir praradę viltį, jauni žmonės emigruoja  į svetimas šalis, tikėdamiesi, kad ten galės pasiekti ko nori. Tačiau, čia vėl yra susiduriama su tam tikrais sunkumais, tokiais kaip kalba, nauja kultūra, kitoks gyvenimo būdas. Tad, ne visi geba prie to prisitaikyti. Dažniausi aspektai emigruojant būna: sunkios ekonominės sąlygos Lietuvoje; šalyje susidariusi tokia nuomonė, kad karjeros aukštumas pasiekia tik įmonių vadovų giminės ir artimieji; tenka dirbti keliose pareigose, o atlyginimą gauti tik už vieną. Tarkime, vadybininko darbą dirbantis žmogus turi atlikti ne tik savo pareigas, tačiau rūpintis ir kitais įmonės reikalais, kaip reklama, tiekimas, finansais ar įmonės sanitarinėmis sąlygomis. O mėnesinio atlyginimo vos užtenka susimokėti mokesčiams ir būtiniausioms reikmėms. Taip motyvuojami šalies piliečiai nenori siekti karjeros, nes jos tiesiog nesitikima.

Emigruoju

Šiais laikais svarbiausia – įgyti išsilavinimą, kadangi visuomenė nori lygiuotis į užsienio žmones ir jų gyvenimo lygį ir naujoves. Dėl to, įgijus profesiją, svarbu telkti dėmesį į pasirengimą karjerai. Ne visi gebėjimai ir asmeninės savybės yra ugdomos aukštosiose mokyklose, kadangi mūsų požiūrį ir elgesį įtakoja šeima, mokykla, draugų ratas ir pan. Tarkim, jei šeimoje yra tikslingai siekiama karjeros ir mokoma to daryti savo atžalas, tikėtina, jog ir vaikai sieks to ateityje.

Žinoma, nereiktų pamiršti, jog karjera bei jos planavimas yra procesas, prasidedantis nuo pat vaikystės ir besitęsiantis visą gyvenimą, tad tai tikrai nėra lengvas uždavinys. Jos reikia siekti gana ilgą gyvenimo tarpsnį ir tam skirti daug pastangų. Visgi, reikia būti tikram, jog esi pasirinkęs teisingą karjeros kelią ir jame gali visiškai realizuot save ir savo lūkesčius. Dauguma Lietuvos darbdavių nori ambicingų, veržlių, siekiančių tobulėjimo jaunų žmonių, kurie į jų įmonę „įneštų“ naujovių, taip įgaudami konkurencinį pranašumą. Taigi, jei  žmogus, iš tiesų, yra pasiryžęs ir užsispyręs sunkiai dirbti, jis turi  realias galimybes karjerai Lietuvoje.

Jei esi karjeristas ar svarstai apie darbo galimybes, pravartu apsilankyti karjeros centro rengiamuose seminaruose, kuriuose galima sužinoti, kaip reikėtų pateikti save darbdaviui, įgyti pasitikėjimo savimi, susipažinti su bendraminčiais, sužinoti apie karjeros siekimo problemas ar net tiesiogiai susidurti su įvairiais įmonių vadovais ieškančiais veržlių žmonių. Viename karjeros centro rengiamame seminare aktyvus verslininkas I. Staškevičius teigė, kad „didžiausia jaunimo verslumo problema, egzistuojanti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – pozicija, kad valstybė privalo jais pasirūpinti. Tokie žmonės yra pasmerkti – juk turi dominuoti noras pačiam siekti tikslų“ (Kiznytė, 2010).

Lukas Sinkevičius

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s