Knygnešių diena

Knygnešystė yra Lietuvos XIX a. istorijos stebuklas, prieš carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, kuri truko apie 40metų. Lietuviškas raštas buvo uždraustas, bet vistiek atsirado drąsių, neapatiškų žmonių, kurie kovojo už lietuvišką žodį. Knygnešiai už nelegalų knygų gabenimą buvo baudžiami tremtimi į Sibirą, kalėjimu arba sušaudomi vietoje, bet tai jų nesutrukdė. 2004m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip retą ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji buvo oficialiai paskelbta Knygnešio diena.

Knygnešys

Šią dieną pagerbiami spaudos platintojai – knygnešiai už ryžtą ir norą išsaugoti lietuvybę ir aktyvų pasipriešinimą prieš rusų kalbą ir tikėjimą. Knygos spausdinimas spaudos draudimo laikotarpiu (1864 – 1904) buvo neįkainojamas. Motiejus Valančius – vyskupas, kuris vadinamas uždraustų knygų leidybos pradininku, finansavo ir organizavo lietuviškų knygų prekybą, spausdinimą Rytų Prūsijoje ir jų kontrabandą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas. Nemažai kunigų skatino einančius Pirmosios komunijos vaikus mokėti lietuviškai skaityti, o klebonas Jonas Katelė trisdešimt metų rūpinosi slaptu mokymu. Slaptosios mokyklos veikdavo nuo 3 iki 8 mėn. per metus (pasibaigus lauko darbams), jose buvo mokoma remiantis religine ir pasaulietine literatūra. Vaikai mokėsi skaityti, rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Daraktoriai – mokytojai, kurie mokė tose mokyklose, buvo caro valdžios ieškomi ir baudžiami iki 300 rublių bauda arba areštu iki 3 mėnesių. Daraktorinės mokyklėlės būdavo dvejopos: nuolatinės ir kilnojamosios, kurios kas savaitę keisdavo mokymo vietą. Kaimo trobose įprastai vykdavo pamokos, jose buvo galima rasti ilgą stalą su suolais, ant stalo saugumo dėlei mokytojai padėdavo plunksnų plėšymui ar siūlų.

Literatūros gabenimu užsiėme vyrai tapo gimtojo žodžio emblema, jie suartino tautą bendroje nelaimėje ir kovoje, dėl lietuviškumo išsaugojimo. 17-tame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje buvo pristatytas filmas „Knygnešys“, taip pat turėjome nuostabią galimybę išvysti šį filmą nemokamai 2012m. kovo 16d. Kaune, kino teatre “Romuva”. Trumpametražis filmas pasakoja apie 1869m. Lietuvą: lietuviškas raštas uždraustas, bet atsiranda slaptos lietuviškos mokyklos, o knygnešiai rizikuodami savo gyvybe platina knygas. Vaizdingas kaimo gyvenimas yra rodomas su truputėliu humoro, tarsi kokiu “prieskoniu”, o pagrindiniai filmo personažai yra absoliučios priešingybės, nes Jurgis yra tinginys, mėgstantis išgerti, o Mažvydas – knygnešys bėgantis nuo caro žandarų.  Ir visgi, įdomu, kaip netikėta pažintis gali suartinti ir pakeisti žmones. Filmas skirtas senąjai ir jaunąjai kartoms – kiekvienas atras kažką savito. „Knygnešio“ režisierius sako – “Mes norime parodyti, kad tuometinėje Lietuvoje žmonės net ir spaudžiami problemų mokėjo šypsotis, džiaugtis gyvenimu, o patriotizmas nėra tik rimtuolių privilegija.“ Filmą galite nemokamai pamatyti ir jam specialiai sukurtoje svetainėje –  http://www.filmasknygnesys.lt/

O kodėl būtent kovo 16-oji skirta paminėti knygnešių dienai? Atsakymas paprastas – tai mūsų įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena; kad prisimintume ir būtume dėkingi už ypatingą veiklą. Jurgis Bielinis – knygnešys, “Varpo” laikraščio bendradarbis, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą. Daugiau kaip tris dešimtmečius šis išsimokslinęs kaimo žmogelis iš Biržų miesto gabeno ir skleidė draudžiamas knygas. Daugelis garsių knygnešių iš jo išmoko knygnešystės meno: kaip nepastebimai pereiti saugomą sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą. Pagerbiant jo atminimą tėviškėje šalia sodybos esančio ąžuolo yra akmuo su dedikacija, Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. Taip pat Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblyje galime rasti Knygnešių sodelį, kuriame yra knygnešio skulptūra (skulptoriaus Juozo Zikaro) ir knygnešių sienelė (sunaikintos sienelės autorius Karolis Reisonas, atstatytos – Liucijus Albertas Dringelis). Lietuviai labai priešinosi spaudos draudimui, literatūrą spausdindami užsienyje, visų pirma Prūsijos dalyje, nuo 1865m. leistos vadinamoje Mažojoje Lietuvoje. Knygnešių laikotarpiu iš viso išėjo 3953 lietuviški leidiniai(periodiniai nepriskaičiuoti), spausdinti lotyniškais ir gotiškais rašmenimis.

Knygnešių sienelė

Uždraudus lietuvišką spaudą pagrindinė problema tapo baimė, kad gali išnykti seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Dauguma lietuvių sulenkinti, nes lenkiškos knygos nebuvo draudžiamos. XIX a. aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose rusų  valdžios žvilgsnis į  susiklosčiusia sitaciją sušvelnėjo, buvo galima išleisti kelis legalius leidinius lotyniškomis raidėmis,  taip pat pradėta leisti tokia periodinė spauda kaip: „Lietuviškasis balsas“, „Gazieta lietuviška“, „Šviesa“, „Tėvynės sargas“ ir kiti. Galiausiai knygnešių tikslas pasiteisino, kai 1904 m. gegužės 7d. caras patvirtino Ministrų komiteto nutarimą: „Panaikinti visus anksčiau priimtus nutarimus bei potvarkius dėl lietuvių ir žemaičių rašto ir leisti šiuose leidiniuose vartoti, be rusiškojo, taip pat lotyniškąjį arba kitokį raidyną“. Lietuvių tautinį sąjūdį ir neapykantą carinei rusijai vienijo spaudos draudimas ir noras atgauti teisę į lietuvybę, į savo gimtąją kalbą, tačiau turime pripažinti, kad visa priespauda neleido plėtotis kultūrai, ir visgi mes turime būti dėkingi knygnešiams už nuopelnus kovojant dėl mūsų lietuviško žodžio išsaugojimo.

Ieva Laurinaitytė

Naudota literatūra:
http://www.filmasknygnesys.lt/
http://day.lt/sventes/straipsniai/knygnesio_diena
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/zvil_01.html

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s