Antis

Niekas nepaneigs, jog Lietuvos kultūroje ir istorijoje svarbų vaidmenį vaidina muzika. Muzika sukelia daug emocijų, o emociniai ryšiai tarp žmonių juos vienija ir sutelkia svarbiems darbams. Pradėkime nuo to, jog Vaclavas Havelas yra sakęs, kad Sovietų imperiją sugriovė džinsai ir rokas. Šie žodžiai puikiai apibūdina tai, kokį indelį į Lietuvos nepriklausomybės atgavimą įnešė 1984 m. Kaune gimusi roko grupė ,,Antis“. Po festivalio „Lituanica ’86“ ir filmo „Kažkas atsitiko“ „Antis“ išpopuliarėjo Lietuvoje, vėliau ir TSRS ( nuoroda į filmą ,,Kažkas atsitiko“ – http://www.youtube.com/watch?v=iHX2jua3Xyo ). Ši grupė susikūrė visai atsitiktinai, kaip architektų karnavalo pokštas, bet laikui bėgant ,,Antis“ nuveikė labai neatsitiktinių darbų.

Antis

Turbūt daugelis prisimena pankišką grupės įvaizdį: karnavališki drabužiai, juodai dažytos akys, ryškios lūpos… „Anties“ hitai „Kažkas atsitiko“, „Alyvos“, „Zombiai“, „Pokštas“, „Ko tu stovi?“ ir daugybė kitų stipriai įsirėžę į lietuviškos muzikos istoriją. Pasiskelbę ,,perestroikos‘‘ grupe, aktyviai talkino Sąjūdžiui, dalyvavo Roko maršuose per Lietuvą, daug koncertavo Vakarų Europoje ir JAV. Grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas tarsi grupės simbolis. Jis yra daugumos tekstų ir kai kurių kūrinių muzikos autorius. 1988–1990 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo jos tarybos narys. Būtent apie šios grupės indelį į Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir noriu papasakoti. Aktualiais tekstais pasižyminti grupė savo dainose pašiepė sovietinį režimą, biurokratiją, miesčioniškumą. Šias idėjas puikiai iliustravo teatralizuoti koncertai ir grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo monstriškas, ryškus įvaizdis. Savo kūryboje grupė sujungė naujosios bangos energiją ir kritiškumą su artroko ir džiazroko muzika.

Būtent A. Kaušpėdui kilo ,, Roko maršų“ idėja. Paskatintas filmo „Kažkas atsitiko“ sėkmės 1987-aisiais buvo surengtas pirmasis „Roko maršas per Lietuvą“, kuriame dalyvavo žymiausios to meto muzikos grupės. Šis reiškinys buvo visiškai naujas tiek roko muzikantams, tiek juose dalyvavusiems žmonėms. Pagrindinis sumanymas buvo toks, kad renginys turėjo būti keliaujantis, o ne ,,apsistojęs“ vienoje vietoje. Šis visiškai naujas roko muzikos reiškinys pritraukė net roku nesidominčius žmones. Pasak Rimo Bružo, net ir nekeldamas jokių politinių tikslų ar lozungų „Roko maršas per Lietuvą“ 1987-aisiais buvo svarbus vien tuo, jog sutelkė žmones ir kūrė vadinamojo šventinio patriotizmo precedentą, tapusį didžiųjų Sąjūdžio mitingų repeticija. Antrasis koncertų turas įvyko 1988-ųjų vasarą – tuomet jau buvo įsikūrusi Sąjūdžio iniciatyvinė grupė ir pirmą kartą viešai sostinės Katedros aikštėje pasirodė trispalvė. Turbūt įsivaizduojate, ką tai turėjo reikšti tuometiniams Sovietų Sąjungos priespaudoje gyvenusiems lietuviams. Kiek vidinės jėgos ir vilties kėlė tokie masiniai susibūrimai, kur žmones, ypač jaunimą, vienijo patriotinės nuotaikos. Būtent tai skatino juos prisijungti prie kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir reikštis Sąjūdžio veikloje. Lietuviai būrėsi šiuose renginiuose, visi tarsi vienas skandavo LIETUVA, mosavo trispalvėmis ir su viltimi laukė tos laisvės dienos, kada Lietuva bus lietuvių ir niekieno kito. Turbūt niekas iki šiol taip nevienijo ir neskatino drąsiai siekti permainų, ne tik valdžioje, bet ir pačių žmonių viduje. Šis reiškinys tikrai buvo akibrokštas sovietams. Kas galėjo pagalvoti, jog susilpnėjus cenzūros gniaužtams būtent rokas jungs lietuvių tautą, žadins lietuvių kultūrą, ragins laisvai mąstyti ir imtis darbų, kurie vestų išsivadavimo link.

Šiais metais įvyko Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjera. Filmas yra apie grupės „Antis“ vaidmenį Sąjūdyje, apie mano minėtus roko maršus. (http://www.youtube.com/watch?v=x0VWssRNXOc&feature=player_embedded) Filme panaudoti unikalūs, niekur nematyti kadrai iš asmeninių archyvų, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš roko maršų, skandalingo ir nepamirštamo „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų, išgirsti šių įvykių liudininkų komentarus.  „Prieš 20 metų įvykusios Dainuojančios Revoliucijos euforija ir svaigulys giliai įsirėžė mano atmintyje, panašiai kaip prisiminimai apie pirmąją meilę“, – sakė filmo režisierė Giedrė Žickytė. Visai neseniai, kovo 12 dieną, šį filmą per televiziją transliavo Lietuvos televizija. Atsižvelgiant į internete esančius komentarus, vieni šį filmą vertina labai teigiamai, kitiems jis didelio įspūdžio nepaliko, nes tiems, kurie patys išgyveno to laikmečio įvykius ir viską mate savo akimis, tai tik istorinis dokumentinis filmas. Norint įvertinti filmą, verta jį patiems pažiūrėti, ypač jaunajai kartai, kuriai dažnai stinga patriotiškumo, o patriotiškas nuotaikas šis filmas tikrai sužadina.
Kaip mes žaidėme revoliuciją

Taigi, roko grupė ,,Antis“ – tarsi Lietuvos kelio į nepriklausomybę simbolis. Vyresnioji karta puikiai atsimena šį neeilinį muzikinį kolektyvą ir jo nuveiktų darbų prasmę mūsų istorijoje, iki šiol mintinai moka legendinėmis tapusių dainų tekstus, o vyresniesiems pritaria ir jaunimas, nes ,,Antis“ koncertuoja iki šiol, dabar jau laisvoje Lietuvoje, prie kurios laisvės atgavimo ši grupė tiek daug prisidėjo.

Gabrielė Gugytė

 

Naudota informacija:

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s