Kita krepšinio pusė

Krepšinio sirgaliai

Neregėtu greičiu krepšinis Lietuvoje tapo populiariausia sporto šaka. Tai tarsi antroji religija. Tapo įprasta matyti tūkstantines žmonių minias „apsiginklavusiais“ Lietuvos atributika, dainuojančiais Lietuvos himną ar M. Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Turbūt nemaža dalis pasaulio gyventojų net nežinotų, kur yra Lietuva, jei ne krepšinis. Jau įprasta krepšinį laikyti Lietuvos dalimi ir pasididžiavimu. Tačiau grįžkime į praeitį ir prisiminkime, kokią didžiulę reikšmę Lietuvos žmonėms jis turėjo jau anuomet.

1891-ųjų žiemą Springfyldo koledžo vadovai kreipėsi į kūno kultūros mokytoją Jamesą Naismithą, prašydami, jog jis kaip nors užimtų studentus per žiemą ir jie neprarastų fizinės formos. Tada Jamesas Naismithas salės kampe pamatė tuščią krepšį ir jį, tiesiog po treniruotės, įmetė futbolo kamuolį. Būtent šis epizodas ir yra laikomas krepšinio istorijos pradžia. Niekas net negalėjo pagalvoti, jog tai peržengs visų valstybių sienas ir iškils kaip vienas populiariausių žaidimų visame pasaulyje. O nedidelės, prie Baltijos jūros įsikūrusios Lietuvos gyventojams, jis taps visus vienijančia aistra, nacionaliniu pasididžiavimu, o kartais net visos tautos pasipriešinimu ir atkirčiu agresyvioms šalims. Du Europos čempionato titulai prieš antrąjį pasaulinį karą padėjo neseniai atkurtos Lietuvos valstybės piliečiams pasijusti visateisiais Europos nariais. Okupacijos metais Kauno „Žalgirio“ pergalės prieš Maskvos „CSKA“ būdavo visos Lietuvos pergalė prieš sovietinį komunizmo rėžimą.

Kai 1992m. Barselonos olimpiadoje ant garbės pakylos užlipo Lietuvos vėliavą nešina Lietuvos rinktinė, visiems krepšininkas ir jų tėvynainiams, tai reiškė daug daugiau nei tik bronzos medalius. Tai reiškė, kad Lietuvos nepalaužė 50 okupacijos metų ir Lietuvos gyventojai sugrįžo į civilizuotą pasaulį išdidžiai pakeltomis galvomis. Tuomet visi užsienio laikraščiai ir televizijos mirgėjo pranešimais apie Lietuvą.

Netrukus Lietuvos krepšininkai vėl nustebino visą pasaulį 1996m. ir 2000m.  užlipdami ant prizininkų pakylos. O 2003m. tapo Europos čempionai. 2011m. Lietuvoje puikiai surengtas Europos čempionatas. Po šio čempionato Lietuva tapo labai gerbiama šalimi, už savo pasiryžimą ir narsą, kovojant ne dėl medalių, o dėl garbės ir laisvės. Po šių skambių pergalių pradėti kurti filmai apie Lietuvos krepšinį.

Jutoje (JAV) pirmą kartą parodytas ilgai lauktas dokumentinis filmas apie Lietuvos krepšinį „Kita svajonių komanda“. Filmas, pasakojantis apie Lietuvos valstybės išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos okupacijos ir šalies krepšininkų bronzą 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse, sutiktas plojimais atsistojus. 2011 metais Lietuvoje viešėję NBA žurnalistai sukūrė filmą “The Jonas Valanciunas Story” (Jono Valančiūno istorija). Filme Jonas pasakoja apie savo vaikystę, kodėl pasirinko krepšinį, taip pat apie Lietuvą ir apie tai, kad krepšinis šioje šalyje vadinamas antrąja religija.

Jonas Valančiūnas

Krepšinis ir pergalės išgarsino Lietuvą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daug sukurtų dainų ir filmų, kurie atskleidė Lietuvos meilę krepšiniui. Ir visiškas atsidavimas jam, leido surinkti didžiulę Lietuvos krepšinio fanų auditoriją ne tik Lietuvoje. Krepšiniu mes perteikėme sunkų ir vingiuotą Lietuvos kelią į laisvę ir pripažinimą.

Rimvydas Vaškys

One thought on “Kita krepšinio pusė

  1. Pingback: Pliusai ir minusai “Kultuvėje” « KRITIŠKAI REFLEKTUOJAM.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s