Apie ,,užrašomą“ kultūrą

J. Ivanauskaitės knygos

Kultūra aprėpia visuomenės ir jai priklausančio žmogaus gerbiamus ir puoselėjamus objektus bei reiškinius. Vienas iš tų objektų yra knygos. Būtent jų pagalba žmonės jau nuo seno puoselėjo kultūrą. Lietuvos atgimimo laikotarpiu ( XIXa. – XXa. pradžia) daugelis žymių Lietuvos veikėjų suprato lietuviškų knygų galią.  Vieni iš jų buvo Motiejus Valančius, kuris padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje, bei Simonas Daukantas – žymus Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Būtent lietuviškos knygos tapo šių asmenybių vienu iš pagrindinių įrankių puoselėti lietuvių kalbą ir žadinti okupantų vis ,,žudomą“ (ir tiesiogiai, ir perkeltine prasme) savo kultūrą mylintį lietuvį.  Bet tiek apie istoriją. Pakalbėkime apie knygas.

Iš kur kyla visos idėjos, kuriomis remiasi rašytojai? Dažniausiai teigiama, jog visos parašytos istorijos yra išgyventos. Juk protinga teigti, kad bet kuri reali istorija gali būti kažkieno patirta, galbūt ne pačio rašytojo, ne jo draugo, ne tais žodžiais, nebūtinai papasakota iš kartos į kartą. Gali būti, jog pats pasakojimo herojus niekuomet neperskaitys savo gyvenimo istorijos, bet eilinis pilietis gali atrasti bent kelis sakinius iš savo gyvenimo. Gal sėdėdamas vienas savo dirbtinai sukurtoje bohemiškoje būsenoje pajus tą vidinį pakylėjimą ir pagalvos – ,,aha, juk tikrai…“. Bet čia tik mano apmąstymai, jau tikrai laikas pakalbėti apie knygas. Tiksliau apie rašytoją, manau visiems žinomą ar bent girdėtą, Jurgą Ivanauskaitę, kuri jungdama tuos sakinius, sukūrė tai, ką vieni vadina tiesiog knygomis, o kitiems tai šiek tiek daugiau nei tik spausdintas žodis paslėptas po viršeliu. Jos knygos neturėjo to pačio tikslo, puoselėti lietuvių kalbą, kaip Lietuvos atgimimo laikotarpiu, tačiau prie lietuvių kultūros paveldo tikrai prisidėjo. Jurgos darbai susilaukė didelio atgarsio, dažnai netgi pasipiktinimo – Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“ Lietuvoje išleista 1993 m. ir tais pačiais metais etikos komisija ją uždraudė kaip pornografinę ir antikrikščionišką. Taigi net spaudos laisvės metais rašytojai buvo varžomi, o Ivanauskaitė susidūrė su panašiomis problemomis, kaip rašytojai spaudos draudimo metais ( 1864 – 1904 m. ) Bet svarbu tai, jog Jurga savo darbais garsino Lietuvą. Jos knygos išverstos į užsienio kalbas, tokias kaip latvių, čekų, vokiečių, švedų, taigi jos romanai skaitomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio skaitytojai pamilsta ,,mūsų Jurgą“. Pagal Jurgos Ivanauskaitės romanus “Ragana ir lietus”, “Placebas” bei “Sapnų nublokšti” pastatytas režisieriaus A. Puipos filmas ,,Nuodėmės užkalbėjimas“. Ši drama rodyta ne tik Lietuvoje ir pelniusi ,,Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, bet ir Miunchene (Vokietija), Ruane (Prancūzija), Čikagoje (JAV), Dniepropetrovske (Ukraina), pelnė apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. NVS šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos kino festivalyje „Kinošokas“ Anapoje (Rusija) apdovanotas pagrindiniu „Auksinės vynuogės kekės“ prizu. Jurga Ivanauskaitė dažną skaitytoją išmokė iš naujo pamilti lietuvišką literatūrą, nes jos kūriniuose yra daug intymumo, sudėtingų dvasinių išgyvenimų analizavimo, tiesiog todėl, jog jos kūryba ,,kitokia“ – drąsi, šiuolaikiška, dvasinė, beveik stebuklinga.

O Jurga ne vien knygas rašė, bet dar ir piešė, tapė, klajojo po kitus kraštus, dalyvavo ,,Roko maršuose“, kurie savu laiku palaikė Lietuvos nepriklausomybės judėjimą ir dar daug visko… Juk ne veltui, 2008 metų lapkritį, įsteigta ,,Jurgos Ivanauskaitės premija“, lietuvių literatūros kūriniams apdovanoti. Šią vardinę premiją įsteigė J. Ivanauskaitės  kūrybos paveldo centras ir leidykla “Tyto alba”. Premija apdovanojami kūriniai, kurie atitinka formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, skiriama autoriui, ne vyresniam kaip 45-erių metų amžiaus. Tokia amžiaus riba pasirinkta pabrėžiant ryšį su J. Ivanauskaite, kuri Anapilin iškeliavo sulaukusi 45-erių, 2007 m. vasario 17 dieną. Bet tai – ką aš paminėjau – tik maža dalis to, ką Jurga nuveikė. Jei kam tikrai būtų įdomu sužinoti apie šio žmogaus gyvenimą ir mūsų kultūroje giliai įsirėžusią kūrybą, yra parašyta biografija ir pastatytas biografinis filmas ,,Šokis Dykumoje“, kuriame vaizduojama Jurgos gyvenimo svarbiausių laikotarpių rekonstrukcija. ( http://www.youtube.com/watch?v=36xF6ckAG_8 – nuoroda į filmą ,,Šokis dykumoje“ )

Jurga Ivanauskaitė

Taigi pradėjau apie knygas, o pabaigiau rašytoja. Bet juk be rašytojų nebūtų knygų, o rašytojų – be knygų. O Jurga Ivanauskaitė yra viena tų rašytojų, kurie garsina Lietuvą nuostabiais kūriniais, gal kitiem ir ne nuostabūs, bet abejingų vis tiek nepaliekantys…

Gabrielė Gugytė

Naudota literatūra:

 

One thought on “Apie ,,užrašomą“ kultūrą

  1. Pingback: Pliusai ir minusai “Kultuvėje” « KRITIŠKAI REFLEKTUOJAM.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s