Lietuvių etninė namų kultūra

Namai – tai ne tik mūsų gyvenamasis būstas, tai mūsų gyvenimo būdas, mūsų vizitinė kortelė, atsipindinti mūsų asmenybę bei daug pasakanti apie mus.

Mūsų senoliai, daugelis gyvenę bendruomenėmis ar vienkiemiuose, trobose, kur pagrinde vyravo žemdirbystė, net nenumanė kaip pasikeis šių dienų lietuvio “troba”. Tvartas, kluonas, pirtis – tai pagrindiniai pastatai senovės lietuvio sodyboje. Tvarkingas kiemas, šulinys, darželiai, įvairios tvoros iš karčių ar net iš sukrautų akmenų, taip pat vartai, turėję simbolinę reikšmę, buvo kiekviename kaime ar sodyboje. Taip žmonės pabrėždavo savo nuosavybę.

Namų išorės ir vidaus puošyba buvo svarbi simbolika. Stogo pabaigtuvių vainikas, nupintas iš lapų, buvo keliamas virš stogo (po namo konstrukcijos stogo rentimo baigtuvės). Populiari langinių puošyba, simbolizuojanti sutuoktinius, netekėjusią mergelę, laukiančią jaunikio. Taip pat durų simbolika, įgyjanti mitinę reikšmę lyg gyvenimo, laiko, likimo riba.

Statomas namas

Nuo trobos iki modernaus būsto. Štai kaip toli gali žengti žmogus. Butas, nuosavas namas, kotedžas – tai gyvenamieji būstai, kiekvienam prieinami pagal kišenę ir pagal poreikius. Modernus būstas nėra naujovė XXIa. lietuviui. “Jaukus ekonominis, išskirtinio fasado gyvenamasis namas su 20 arų žemės sklypu. Dviejų aukštų. Pastate yra tambūras, katilinė. Erdvus valgomasis, virtuvė, svetainė. 4 kambariai. Suprojektuotas fontanas kieme, puikiai matomas pro didelius tamsinto stiklo vitrininius namo langus, baseinas, pirtis (sauna), trinkelėmis klotas įvažiavimas, didelė medinė pavėsinė, garažas 2 automobiliams. Name įrengtos visos komunikacijos.” Tai vienas iš daugelio modernaus būsto pavyzdžių. Senolių troba sunkiai prilygsta nūdienų modernumui. Viskas pritaikyta žmogaus poreikiams tenkinti, užtikrinant komfortabilumą, jaukumą bei visapusišką saugą.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėti statyti ekologiški namai iš šiaudų. Kauno raj., Dievogalos kaime, stovi keli šiuolaikinės architektūros “šiaudinukai”. Ši šiaudinių namų statyba Lietuvoje sparčiai populiarėja. Dažnas mano, jog tai yra pigu, tačiau anaiptol taip nėra. Trūksta specialistų, mokančių dirbti su molio tinku, presuotus šiaudus reikia pirkti, be to mokėti už gabenimą. Stogas – nendrinis, labiausiai tinkantis prie šiaudinio namo sienų, šiluma – iš žemės. (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-29-baigiamas-statyti-pirmasis-modernus-siaudinis-namas-lietuvoje/39641)

Taigi, šie ekologiški namai, statomi iš šiaudų puikus Lietuvos etninės kultūros pavyzdys. Modernumas susietas su lietuvio troba.

Tačiau kad ir kur gyventume, svarbiausia yra jaukumas, ramybė, šiluma. Namai – dižiausia žmogaus vertybė.

 

Viktorija Babilaitė

One thought on “Lietuvių etninė namų kultūra

  1. Pingback: Pliusai ir minusai “Kultuvėje” « KRITIŠKAI REFLEKTUOJAM.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s