Kaziuko mugės žavesys

Kaip ir kiekvienais metais, pirmąjį kovo savaitgalį Vilniuje, o antrąjį Kaune, vyksta Kaziuko mugė. Vieniems, tai: apmindyti batai, spūstis besistumdančių žmonių, per kuriuos negali visko apžiūrėti, ar prievolė išleisti pinigus visai nereikalingiems daiktams, namų buičiai, kuriuos jau ir taip kiekvienas turime savo namuose. O kitiems, kaip ir man, tai viena iš populiariausių pavasario švenčių: pakyli ir linksma nuotaika, mediniai šaukštai, dideli išpuošti meduoliai bei riestainiai ant virvelės, taip pat nusidriekęs per visą Laisvės alėją kepamų patiekalų kvapas, kurio užuodęs užsimanai paragauti blynų ar suvalkietiško skilandžio ir užsigerti namine gira, nors namie, prieš išvažiuodamas sočiai prisikirtai, garsiai skambanti lietuvių liaudies muzika, kviečianti patrepsėti bei tautodailininkų ir liaudies meistrų darbai, kuriuos visus mugėje sunku akimis aprėpti.

Kaziuko mugė

Nors ir trumpam, bet man pirmą kartą teko apsilankyti Kaziuko mugėje Vilniuje, kur antrąją mugės dieną vyko šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvavo, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę ir nusiteikimą po viena vėliava siekti bendrų tikslų. Kaziuko mugė kiekvienais metais lankytojus džiugina ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų dirbiniais, bet ir lietuvių liaudies kultūrine programa. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Į Kaziuko mugę besiveržiantys smulkieji prekybininkai keičia ir bendravimo su jos dalyviais tradicijas: teko pastebėti, kad ne vienas jų būsimus pirkėjus kviečia socialiniuose tinkluose.Tai modernumo ir tradicijų susiliejimas. Dabar keičiasi žmonių poreikiai, ne visada norima to, kas buvo priimtina ano meto žmonėms, tad labai džiugu, kad dar ir šiais laikais yra vertinama lietuvių liaudies kultūra, bei šių dienų lietuvių, vis dar žavimasi šimtmečių tradicijomis ir išmoningais liaudies meistrų pagamintais daiktais. Tiesiog, kai vyksta Kaziuko mugė, dauguma žmonių pradeda prisiminti kitokias vertybes, lyg priartėja prie viso to lietuviško paveldo pabūdami jo dalimi ir prisimena senesnes tradicijas. O ir smulkiesiems verslininkams mugė į naudą, kurie gyvena iš medinių šaukštų gamybos ar visokių pintinių pynimo. Savo darbais jie neleidžia pamiršti ano meto lietuvio amatų ir senoviškos darbo technikos.

Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų, tarp kurių nepamatysime vien tik garbingo amžiaus lietuvių, tačiau gausu ir jaunų šeimų su vaikais, moksleivių bei studentų. Nežinau, kaip jūs, bet aš Kaziuko mugėje lankausi kasmet. Kad ir kaip viskas keičiasi, kad ir kaip bebūtų šiandien, nepamirškime senovės lietuvių papročių bei tradicijų, be kurių, pripažinkime, ir nebūtume tikrais lietuviais, tad tęskime šią tradiciją.

Vaida Čekavičiūtė

One thought on “Kaziuko mugės žavesys

  1. Pingback: Pliusai ir minusai “Kultuvėje” « KRITIŠKAI REFLEKTUOJAM.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s