Vasario 16-oji: nesutarimų, bei priešiškų jausmų diena

,,Lietuva – Lietuviams!‘‘- skanduotė, ne vieno lietuvio lūpomis skambėjusi Vasario 16 dieną. Ši diena kiekvienam tautiečiui yra puikiai žinoma. Tą dieną buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas – žingsnis nepriklausomybės link. Tačiau, kaip Lietuvos piliečiai vertina šią dieną, praėjus ne vienam dešimtmečiui? Ar lietuviams tai tik papildoma nedarbo diena? Ar penas pamąstymams, kiek daug pasiekė maža šalis?      Vasario 16-tosios minėjimas

Tą dieną, nuo pat ryto, jau buvo galima skaityti įvairius straipsnius apie planuojamas eitynes, renginius, ir žinoma karštus nesutarimus. Jau Vasario 16-sios išvakarėse, televizijoje netilo diskusijos,  bei pranešimai,  apie dviejų organizacijų eitynes Kauno mieste. Tai -Tolerantiško jaunimo organizacija, bei Tautinio jaunimo organizacija. Tolerantiško jaunimo organizacijai, nebuvo  leista žygiuoti šalia Tautinio jaunimo per eitynes, nes bijota galimos grėsmės Tolerantiško jaunimo dalyviams. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, Tolerantiškas jaunimas žygiavo per tam tikrą atstumą nuo Tautinio jaunimo, net ir negavę leidimo. Apie tai žinoma rašė laikraščiai, rodė televizija, bei pilnėjo internetinė erdvė nuo straipsnių apie šį įvykį. Atrodė, jog Lietuvos nepriklausomybės diena liko antrame plane. Visa tai buvo ganėtinai išpūsta. Galbūt kitataučiui atrodytų, jog mūsų Nepriklausomybės diena susijusi tik su eitynėmis, jog tik taip paminime šia dieną, plius įpučiame truputi nesantaikos tarp dviejų organizacijų, arba organizacijos ir miesto savivaldybės, ar tiesiog smurtaujame prieš kokį kitatautį, lyg degindami morę, norėdami žiemą išvaryt iš kiemo.

Televizijoje, kelios dienos prieš didžiąją dieną, vyko įvairios diskusijos. Nepaisant lietuvybes ir tautiškumo skatinimo, medija pasirinko kitokį kelia – tą dieną pateikiamos naujienos buvo susiję su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, o ne savimonės, ir meilės šaliai skatinimu. Vienoje iš TV3 laidų pagrindinė tema buvo : emigrantai, gyvenimas svetur, darbo problemos. Šios laidos metu, kurioje dalyvavo iš Norvegijos dujų perdirbimo fabriko į TV3 laidos studiją atvykęs Simas Časonis pakomentavo: „Darbo sauga ir kultūra Lietuvoje – žemo lygio. Tikiu, kad yra kompanijų, kurios žiūri šiuolaikiškiau į darbo kultūrą, bet man su tuo nepasisekė. Norvegams svarbiausia tavo sveikata ir šeima“,– neslėpė S. Časonis. Tokie žodžiai galėjo ne vieną lietuvį priversti susimąstyti, ko tuomet verta Nepriklausomybės diena, kai artėjant tai dienai, visur tik aidi žodžiai: emigracija, ekonominio stabilumo stygius, nesutarimai, nedarbas…

Nepriklausomybės diena – svarbi Lietuvos istorijai, kultūrai, ateities kartoms. Tačiau ji dažnai būna apipinta nesantaika tarp skirtingus idealus puoselėjančių  grupių. Televizija, bei spauda apibėrė nepasitenkinimu šią datą, kai nors vieną dieną eiliniam lietuviui sėdint prie televizoriaus ekrano, vaizdai bei pasakojimai apie valstybės atkūrimą, kad ir trumpam būtų paglostę lietuviška prigimti, bei minutei neprišaukę noro emigruot iš laisvos Lietuvos.

Kristina Dirmeikytė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s