Mano miestas

Kaunas – tai miestas kuriame aš gimiau ir užaugau, ir tuo didžiuojuosi. Džiaugtis savo gimtuoju miestu galima dėl daug ko: žmonėmis, kurie savo veikla ir darbais garsina Lietuvą, statiniais, muziejais, senamiesčiu, taip pat mieste vykstančiais renginiais, festivaliais ir palaikymu tokiuose projektuose, kaip „Chorų karai“ ar stebint „Žalgirio“ komandos varžybas.

Kauno panorama

Laikinoji sostinė yra antras pagal dydį Lietuvos miestas. Įsikūręs beveik Lietuvos cente, apsuptas gamtos, Nemuno ir Neries upių santakoje. Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis, o visų pamėgta Laisvės alėja yra jau dabartinio miesto centras. Manoma, kad pats miestas įkūrtas maždaug Xa. Apie miesto pavadinimo kilmę yra įvairių nuomonių, kad miestas pavadintas pilies valdovo garbei, nes pavardę Kaunas galima užtikti ir dabar Jurbarke, Jonavoje, Alytuje ar Vilkaviškyje, taip pat prie šitos hipotezės prisideda dar ir tai, kad miesto gyventojai pilį dažniausiai vadina Kauno pilimi. Pagal vokiečių kalbininką G. Študerą, Kauno pirminė reikšmė galėjo kilti iš žodžio „gilus“, „žemas“, „slėnyje esąs“. O žodžio šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu- „lenkti(s)“, „linkti“, taip ir atsiranda žodelio reikšmė „žemas“. Kauno pavadinimą galima sieti ir su žodžiu ,,kova“, ,,kautis“. Be abejo, turiu paminėti ir mitini miesto pavadinimo atsiradimą, apie Palemono sūnų Kūną kuris prie Nevėžio įkūrė miestą ir pavadino jį savo vardu. Kauno miesto vėliava sudaro raudonas audeklas, kurį puošia auksinės juostos, o vėliavos centre sidabro siūlais – Kauno simbolis – Tauras.  Tauras irgi vaizduojamas Kauno herbe, jis – jėgos, garbės, taurumo simbolis, vienas iš labiausiai garbinamų gyvūnų Lietuvoje.

Kauną drąsiai galima vadinti mokslo ir žinių miestu. Jau XVI a. buvo pastatyta pirmoji mokykla. 1649 m. šalia Rotušės keturklasę mokyklą įkūrė Jėzuitų ordinas, ji paskui tapo pirmąja kolegija Kaune. 1844 m. į Kauną buvo perkelta Kražių gimnazija ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija, vėliau 1860 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji mergaičių gimnazija, o praėjus keturiems metams buvo atidaryta Kauno kunigų seminarija. Tarpukario metais Kaunas sparčiai vystėsi ir tapo pagrindiniu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo svarbiausiu miestu. Savo titulo Kaunas neapleidžia ir nūdienoje, neabejotinamai jį galime vadinti – universitetiniu miestu. Aukštosios mokyklos žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse. Kaune norintys studijuoti žmonės gali pasirinkti iš įvairiausiu specialybių ir mokymosi įstaigų, tokių kaip: Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, VU Kauno humanitarinis fakultetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus dailės akademijos filialas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Kauno kunigų seminarija, Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakultetas, o ką bekalbėti apie kolegijų pasirinkimą. Kaunas – perspektyvų miestas, pilnas jaunų ir kūrybingų žmonių.

VDU Rugsėjo pirmosios šventė Kaune

Pasigirti Laikinoji sostinė gali ne vien mokslo įstaigomis, o ir architektūra, bei kultūra. Senamiestyje galime pamatyti viduramžių miesto istorijai būdingos architektūros paminklų. Gotikinis miestas persipinęs su renesanso architektūra ir boroko stiliaus pastatais: Kauno pilis, gotikiniai Perkūno namai, Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo Bažnyčiomis ir balta kaip sniegas, Kauno rotuše. Naujamiestyje, kitaip negu sienamestyje yra Lietuvos bankų rūmai, Karininkų ramovė, Kauno centrinis paštas, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Kauno soboras), Kauno gaisrinė, Kauno valstybinė filharmonija ir t.t. Kaune veikia net dvidešimt šešios bibliotekos, didžiausia valstybinė universali biblioteka yra Kauno apskrities viešoji biblioteka, kuri buvo įkurta 1950m. spalio 1d. Mieste veikia muzikinis teatras, dramos teatras ir lėlių teatras. Taip pat Laikinojoje sostinėje yra moderniojo šokio teatras „Aura“, Kauno pantomimos teatras, Mažasis teatras, Kamerinis teatras. Mieste rengiami renginiai: valstybinės šventės, festivaliai ar miesto šventės, pritraukia būrius įvairaus amžiaus žmonių į vykstantį kultūrinį gyvenimą. Svarbiausios valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vasara įmanoma apsilankyti ypač daug populiarumo susilaukiančiame tarptautiniame Pažaislio muzikos festivalyje, kuriame susirenka Lietuvos ir pasaulio muzikos atstovai. Kauniečiai ir miesto svečiai yra kviečiami į „Kaunas Jazz“ festivalį, kuris vyksta nuo 2012m. balandžio 26d. iki 2012m. balandžio 30d. Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ pritraukia operos mylėtojus, šokio gerbėjai mėgaujasi – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamu tarptautiniu modernaus šokio festivaliu. Miesto bendruominė nuotaikingai pasitinka tarptautines Hanzos dienas, kurios kiekvienais metais privilioja vis daugiau ir daugiau žmonių. Kiti garsūs renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“, tarptautinis dramos teatrų festivalis, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, Kauno kino festivalis, Kauno naktys ir daugelis kitų. Miestas audringai švenčia ir Kauno miesto vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. „Kauno miesto diena“ linksmina susirinkusus koncertais, tautodailininkų mugėmis, parodomis, šokių projektais ir konkursais.

Kauno senamiestis

Šiomis dienomis startavęs projektas „Kauno rinktiniai“ skatina kauniečius atsiminti kas jiems suteikia malonius prisiminumus ir kuo jie didžiuojasi, ką norėtų išlaikyti ateities kartoms. „Raginame visus kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu“, – apie projektą pasakojo „Volfas Engelman“  vadovas. „Kauno rinktinių“ sąrašą sukurs penkios kategorijos: Kauno siela; asmenybė, garsinanti Kauną; žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis); įvykis ar projektas garsinantis Kauną; įnovatyvus sprendimas, idėja. Kategorijos susidės iš trijų nominantų, kuriuos pagal savo nuomonę išsakys Kauno miesto gyventojai ir svečiai. Tą įvykdyti galima iki balandžio 20d. Siūlant savo kandidatus elektroniniu paštu kaunorinktiniai@15min.lt. ar socialinio tinklalapio „Facebook“ profilyje „15min“. „Kauno rinktiniai“ sukurtoje rublikoje, kiekvienas norintis galės atiduoti savo balsą už jam labiausiai priimtiną kandidatą.

Kaunas – unikalus miestas, turintis nuostabią istoriją ir architektūrą, kuris gali didžiuotis savo kultūra ir universitetais. Ovidijus Vyšniauskas apdainuojantis Kauną savo dainoje „Žemyn upe“ išreiškia meilę šiam miestui ir retas, kuris nežino šios dainos žodžių: Mes prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną. Žinomam posakiui „IR KAUNE GALIMA GYVENTI!” norėčiau ištrinti žodelį “ir“, nes Kaune tikrai galima gyventi.

Ieva Laurinaitytė

Naudota literatūra:
http://www.15min.lt/zyme/kauno-senamiestis
http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/karstos-zinios/kauno-universitetu-studentai-tures-savo-namus-234-196556
http://www.development.lt/2010/kaunas.html

Lietuvos herojai

Kai išgirstame žodį ,,herojus“, iš karto pagalvojame apie praeitį ir kovas su kardais. Šiais laikais įspūdingas herojų pergales ir pasiekimus pakeitė didingi dangoraižiai, triukšmingi koncertai ir vakarėliai iki paryčių. Dažnai šis žodis painiojamas su populiarumu ar grožiu. Didžiausios muzikos ir filmų žvaigždės tapatinamos su didvyriais ar net dievaičiais. Dėl jų iš proto eina visas jaunimas, kurie visai pamiršta tikrojo didvyrio reikšmę, didingas pergales ir nuopelnus, kurie perrašė mūsų istoriją. Herojais arba didvyriais norime tapti visi. Bet dažnai pamirštame, kad to reikia siekti visą savo gyvenimą darydami kažką gero kitiems. Didvyriu galime būti kiekvieną dieną. Pervesdami senolę per gatvę, elgdamiesi draugiškai kelyje ar net tapdami donoru. Čia paminėsiu didvyrius, kurie siekė ir darė gerą kitiems visą savo gyvenimą.

Jonas Žemaitis-Vytautas

Jonas Žemaitis-Vytautas –  Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas, aktyvus pasipriešinimo dalyvis, puikus strategas. Nacių okupacijos metu J.Žemaitis aktyviai dalyvavo pasipriešinime okupantams: organizavo slaptus šaulių būrius, platino pogrindinę spaudą. Generolui Povilui Plechavičiui pradėjus organizuoti vietinę rinktinę, J.Žemaitis atvyko pas jį su 150 savanorių ir buvo paskirtas bataliono vadu Seredžiuje. 1944 metais vokiečiams likvidavus vietinę rinktinę, pasitraukė į pogrindį ir kurį laiką slapstėsi.

Jonas Žemaitis - Vytautas

2009 metų kovo 11-ąją, minint 100-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines, jis pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Šalyje veikia jo vardu pavadinta Karo akademija bei gimnazija Raseiniuose.

Lietuvos  kunigaikštis Vytautas

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas –  didis karys, politikas ir strategas. Sugebėjęs sutvarkyti Lietuvos finansinę sistemą, įsteigė ir aprūpino Medininkų vyskupiją, organizavo parapines bažnyčias, steigė vienuolynus, sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus, ekonomiškai, teisiškai ir politiškai sustiprino socialinę atramą – bajorijos luomą. Vystėsi prekiniai piniginiai santykiai, ryšiai su užsieniu, sukurta pinigų sistema. Susiformavo Lietuvos valstybės simboliką. Išplėtė Lietuvą iki pat Juodosios jūros ir šventė pergalę „Žalgirio“ mūšyje. Taip 1410m. Liepos 15d. įvykęs Žalgirio mūšis sukrėtė vakarų Europą, maniusią, kad karinė ordino mašina nenugalima. Kryžiuočių sutriuškinimas nutraukė beveik 200 metų trukusią vokiečių riterių ir vakarų Europos agresiją nukreiptą prieš Lietuvą ir kitas baltų žemes.

Lietuvos kunigaikštis Vytautas

Ši didinga pergalė privertė J.Mateiką nutapyti paveikslą. Jano Mateikos paveikslas buvo nutapytas 1878 m., yra 426 × 987 cm dydžio. Dabar paveikslas yra Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

J. Mateikos paveikslas ,,Žalgirio mūšis"

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas. Vytauto Didžiojo paminklai, kurių yra virš 50, stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines.

Tadas Blinda – mituose ir tikrovėje

„Istorikai iki šiol negali vienareikšmiškai atsakyti ar iš tikrųjų prieš šimtą metų gyveno žymusis „svieto lygintojas“ Tadas Blinda ir kodėl būtent jį žmonės išskyrė kaip didvyrį. Legendų apipintas personažas dažniausiai pateikiamas kaip tas, kuris kovojo už eilinių žmonių teises, tačiau nevengdavo ir plėšikauti.

Pasak tyrinėtojų, Tado Blindos gyvavimo laikais tokių didvyrių būta ir daugiau. Dažniausiai jie kovodavo prieš carinę neteisybę, rusinimą, valstiečių teises. „Į carinę armiją, kurioje reikėjo tarnauti net 25 metus, retas tenorėdavo eiti, todėl dažnai rekrūtus imdavo jėga, kai kurie pabėgdavo ir, neturėdami kur dėtis, slapstydavosi miškuose ir net tapdavo plėšikais“, – sako nemažai duomenų apie Tadą Blindą surinkusi tyrinėtoja Regina Žukienė.

Žemaitijos plėšikai nebuvo eiliniai „žulikai“. Jie vis dėlto laikėsi pozicijos kovoti prieš neteisybę. Tai rodo, kad ir Tadas Blinda tikriausiai išsakė protestą prieš egzistavusią socialinę neteisybę, už savo paniekinimą, paprastų žmonių žeminimą keršijo dvarininkams ir caro valdininkams, dažnai net paspausdamas pistoleto gaiduką.

Apie šį, bene garsiausią visų laikų kaimo lietuvį yra parašyta nemažai knygų, pastatyta spektaklių ir susukti keli filmai. Vienas jų, pavadinimu „Tadas Blinda: pradžia“ kaip tik šiuo metu buvo rodomas šalies kino teatruose.“

Martynas Mažvydas

Martynas Mažvydas Vaitkūnas – XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Martyno Mažvydo paruošta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“ pasirodė 1547 m. su maždaug taip skambančia antrašte, tiktai senovine rašyba: „Katekizmusa prasti žadei, makslas, skaitymą rašta ir giesmes del krikščionystes bei del bernelių jaunų naujai suguldytas. Karaliaučiuj, 8 dieną mėneses sausia metų užgimimą dievą 1547 m. Soli Deo Gloria (Vieninteliam dievui garbė)”.

Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), stovi paminklinis akmuo su užrašu: “Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai”. Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja.

Būtina skatinti Lietuvos žmones prisiminti ir pagerbti tikruosius didvyrius, kurie Lietuvai padarė tiek daug gero. Skatindami prisiminti juos, mes puoselėsim lietuvių patriotiškumą ir meilę Tėvynei!

Rimvydas Vaškys

Naudota literatūra:
http://zebra.15min.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos-didvyriai-nuo-tado-blindos-iki-drasiaus-kedzio-197975.html
http://www.biografas.lt/biografija/10-vytautas-didysis
http://www.partizanai.org/index.php/apygardu-vadai/kestucio/94-jonas-zemaitis-vytautas
http://www.biografas.lt/biografija/136-martynas-mazvydas

 

Amžino įšalo žemė

Amžino įšalo žemė – Sibiras. Žmonėms, kurie anuomet buvo ištremti ir grįžo atgal, tai pati baisiausia vieta žemėje. Represijas lydėjo ne tik žiaurus elgesys, laisvės ribojimas, bet ir trėmimai iš gimtosios šalies. Atsidūrę toli nuo Lietuvos, tremtiniai neteko jiems įprastos gyvensenos, bendruomeninių ryšių, jautėsi vieniši ir bejėgiai.

Tremties traukinys

Šiek tiek istorijos

1941 m. birželio 14 d. pradėtos masinės represijos, kurias prieš lietuvių tautą vykdė Sovietų Sąjunga. Vien pirmosiomis trėmimo dienomis – birželio mėn. 14-16 d. – buvo represuota virš 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkstančių lietuvių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip 2/3 lietuvių. Iš jų apie 80 tūkst. iki 1960 m. sugrįžo į Lietuvą, o likusieji liko už Lietuvos ribų. Iš viso Lietuvoje ir už jos ribų (lageriuose ir tremtyje) žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.

Iš viso 1940-1952 m. sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl teroro ir genocido neteko daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, dar pusė milijono lietuvių, lenkų, vokiečių, „klaipėdiečių” buvo priversti palikti Lietuvą.

„Nuo pat okupacijos pradžios sovietinė valdžia pradėjo Lietuvoje „liaudies priešų“ naikinimo politiką. Tautininkai, patriotai, visuomeniniai aktyvistai ir visa inteligentija okupuotame krašte nebuvo pageidaujami. Kaip ir niekuo dėtos jų šeimos – norėta sunaikinti ištisus visuomenės sluoksnius. Okupantams reikėjo tik jų bijančių ir galinčių besąlygiškai paklusti.“ Šios okupacijos buvo didžiulis smūgis Lietuvos suverenitetui. Buvo mėginama palaužti bet kokį judėjimą prieš tuometinę Sovietų Sąjungą. Stengiamasi palikti tik išdavikus ir žmones galinčius padėti įsitvirtinti tokiai valdžiai.

Tremtis

Keletas citatų prisimenant šias žiaurias represijas

Buvusi tremtinė Olga Merkienė taip prisimena pirmąsias dienas Rusijos šiaurėje: „Vieni turėjo šiek tiek drabužių, apavo, šį tą iš maisto, kiti buvo išvežti kaip stovi, todėl pradėjo skursti nuo pat pirmos dienos jau Altajaus krašte. Atsidūrę šioje nykioje vietoje, žmonės taip pasimetė, kad kai kurie apskritai nesiorientavo, kas aplink darosi. Prisimenu Gavorskį, jo inteligentišką motiną ir seserį: jos siūlėsi mokyti mūsų vaikus prancūzų kalbos ir groti fortepijonu. Vargšės mirė žiemą vienos iš pirmųjų.“

Represuoti asmenys darydavosi įtarūs, baikštūs, nekalbūs. Trauminė patirtis keitė žmonių elgseną, todėl represuotus asmenis buvo galima atpažinti iš bruožų, įgytų lageryje ar tremtyje: „Lagerių bičiulė peterburgietė Ira sako lengvai atpažįstanti buvusį kalinį iš įpročio surinkti nuo stalo trupinius ir susižerti į burną. Mano sesuo atskirdavo juos iš žvilgsnio: jie žiūrėdavo nuolat žeminamo benamio šuns akimis“.

Lietuviai kentėjo taip pat – ne daugiau, ne mažiau kaip ir kitos tautos, broliškame SSRS pragaro katile. Todėl po šio siaubingo įvykio atsirado daugybė knygų, filmų ir net ekspedicija i Sibirą.

Lapteviečiai- Laptevų jūros tremtinių brolija- visuomeninė organizacija, jungianti 1941 metais iš Lietuvos ištremtus ir vėliau Jakutijoje atsidūrusius žmones bei jų šeimų narius. 2000 m. Brolija išleido knygą- kaltinimo dokumentą „Lietuviai arktyje”. Brolijos nariai parašė, dalyvavo rengiant ir sudarant knygas: „Amžino įšalo žemėje” (1989); „Leiskit į Tėvynę” (1989); J. Masiulienės „Jaunystė prie Laptevų jūros” (1990); A. Vilkaičio „Tremtinio dalia” (1990); R. Staugaičio „Lietuviai Šiaurėje” (1991); J. Gasiūno „Lediniai pragaro ratai”; G. Martynaičio „Ledo vaikystės prisiminimai” (1996); „Kryžius šiaurėje” (1996); D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros” (1997); V. Vilkaičio „Kūryba” (1998); A. Vilkaičio „Gyvensim” (1999); R. Vaicekausko „Ten, kur baigiasi Žemė” (1999) ir „Skriauda” (2001), H. Dziko ir A. Šalčiūtės „Šiaurės gniaužtų universitetuose” (2000); „Juodųjų dienų sakmės” (2001).

Misija- Sibiras

„Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) septintus metus iš eilės rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras”. Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dešimt jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 80 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.

Misija - Sibiras

Projekto idėja gimė dar 2005 m. LiJOT rudens Asamblėjoje priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Šioje rezoliucijoje teigiama, jog Lietuvos jaunimas yra patriotiškas, tik patriotiškumą jis suvokia kitaip, nei prieš tai buvusios kartos, todėl jam nėra galimybių jį parodyti visuomenei suprantamomis „tradicinėmis” priemonėmis. Tai ir paskatino imtis tokios jaunimo iniciatyvos.

Istorinė atmintis yra labai svarbus dalykas. Yra sakoma, kad istorinė atmintis, tai mūsų tautos stiprybės pradas. Siekimas ją perduoti jaunesnėms kartoms, leidžia mums puoselėti jų patriotiškumą ir vertinti tėvynę.“

Rimvydas Vaškys

Naudota literatūra:
http://www.technologijos.lt/n/pranesimai_spaudai/straipsnis-8243/straipsnis?name=straipsnis-8243&l=1&p=1
http://gintarinesvajone.lt/?p=3310
http://www.misijasibiras.lt/2012/apie
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-moteru-ir-vyru-traumine-patirtis-sovietu-lageriuose-ir-tremtyje.d?id=57217753
http://www.laptevieciai.lt/apie-mus

 

Lietuva pasaulio akimis

Lietuva – mažytė šalis Afrikoje, su sostine Ryga bei baltaplaukėmis gražuolėmis. Kažkas čia ne taip? Hmm… Na iš tiesų, gal informacija ir ,,šiek tiek” neatitinka tikrovės, tačiau didžiulė dalis pasaulio žmonių, net neįsivaizduoja kur yra mūsų šalis, ir kas per velnias yra ta Lietuva. Mitai – taip galėtume pavadinti gandus apie mūsų šalį sklandančius įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Mums keista, kitiems normalu. Bet gal iš tiesų per daug norime? Gal pervertiname savo galimybes ir pasaulio kontekste esam nykštukinio dydžio valstybė, kuri nori būti žinoma? Tačiau mes nereikalaujame, kad žmonės žinotų kiek žmonių gyvena Lietuvoje ar kokį plotą užima mūsų šalis. Mūsų nedomina ar jūs žinote kada pirmą kartą Lietuva buvo paminėta istoriniuose šaltiniuose ir kokie buvo mūsų kunigaikščių vardai. Mums smalsu žinoti ar bent jūs įsivaizduojate kur yra mūsų šalis, bent jau kokiame žemyne. Mums svarbu žinoti, kad jūs suprantate , kad mes NESAME RUSIJA! Ar ne tiesa? Šį kartą nepasididžiuokime ir pasijuokime patys iš savęs. Puikiai atspindintis mitus apie Lietuvą ilgai internete plaukiojantis video klipas. Iškraipyta anglų kalba apibūdinami Lietuviški mitai, tiesa tai ar nesąmonė galime spręsti patys, tačiau daugelio mitų absurdiškumas priverčia juoktis iki ašarų. Jūsų teismui – mitai apie Lietuvą.

Keisti mitai apie Lietuvą

Iš kur šie mitai atsiranda? Nejaugi pasaulio kontekste atrodome tokie vargšai ir neišmanėliai? O gal iš kitos pusės galime rasti tiesos? Gal iš tiesų mūsų atlyginimai prilygsta akmenims? Ar mūsų vairavimo kultūra nėra verta pašaipos? Keisti akibrokštai formuoja visuomenės požiūrį, neatsargus žymaus žmogaus pasisakymas gali įtakoti daugelio supratimą. Kaip antai garsus Holivudo aktorius Melas Gibsonas išreiškė savo nuomonę apie lietuvius “ Aštriadančiai lietuviai ginkluoti beisbolo lazdomis ateina per paplūdimį į jūsų namus. Ką mes darysime? Kovosime su jais” Tai iškart sudaro neigiamą požiūrį apie mūsų šalį. Be abejonės, Lietuvos ambasada po tokių jo pasisakymų išgavo atsiprašymą, tačiau kas padaryta, jau padaryta. Na ne visad yra taip blogai kaip atrodo. Lietuva minima daugelyje garsių Holivudo filmų, bei serialų, o mums tai ypač paglosto savimeilę, ar ne? Lietuviškas alus, ar krepšinio marškinėliai su lietuviškom spalvom smagiai žiūrisi šiame kontekste. Štai smagus video su įvairių serialų ištraukomis.

Lietuva pasauliniame kine

Deja ne vien gražūs vaizdeliai formuoja požiūrį apie mūsų šalį, tai tik perliukai, kurie tikrai retai kada atstoja tikrąjį Lietuvos veidą žiniasklaidoje. Ypač gausu pranešimų Jungtinės Karalystės ar Skandinavijos šalių žiniasklaidoje, apie lietuvių padarytus nusikaltimus. Skaudu matyti, kad tampame įžymūs Anglijoje, vien dėl kriminalinių nusikaltimų skiltyje mirguliuojančių antraščių, kad šis asmuo yra Lietuvos pilietis. Deja gaila, tačiau tiesa tame, kad keleto asmenų nusikaltimai, neretai formuoja įvaizdį apie visą šalį.

Na ir pabaigai, norėčiau pridurti, nors ir dažnai esame kritikuojami, dėl savo ambicijų, ir kartais tikrai dėl neracionalių sprendimų. Reikia nepamiršti, kad visgi turime kuo didžiuotis. Kad ir kaip juodintų mūsų tautiečių padarytos klaidos, reikia pasidžiaugti, kai nutinka smagūs nuotykiai atostogaujant užsienyje. Kaip pavyzdžiui, prie manęs gulinčios viename Kroatijos paplūdimių priėjo kukurūzų pardavėjas ir paklausė iš kur aš, o kai atsakiau, jis sušuko – “Ah, Sabonis”! Ar prieš penkerius metus vaikštant Madrido gatvėmis mačiau barus prekiaujančius Švyturio ekstra alumi, su visa jo atributika. O tai tikrai paglosto mūsų savimeilę, ar ne?

Ieva Gabrėnaitė

Kauno Žalgirio arena keičia miestiečių laisvalaikį

Ištisas dešimtmetis praėjo nuo to laiko, kai Kauno savivaldybė pavedė architektui Eugenijui Miliūnui suprojektuoti naujus sporto rūmus, nes Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Pirminiam projekte šie rūmai turėjo būti statomi Kalniečių parke, bet nutrūkus finansavimui, šios vietos buvo atsisakyta ir pradėta svarstyti nauja statybų vieta. Po ilgų derybų ir apklausų, nutarta statybas pradėti Nemuno saloje, o dar po keturių metų, čia buvo įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią.

Laikas parodė, kad vieta pasirinkta tinkamai- daug vietos automobilių parkavimui, lengvai pasiekiama visuomeniniu transportu, rūmai gerai matomi iš visų pusių. Šie sporto rūmai puikiai reprezentuoja Kauno miestą.  Tai viena didžiausių sporto arenų Baltijos šalyse, talpinanti  didžiausią žiūrovų skaičių. Arenai suteiktas „Žalgirio” vardas.Žalgirio arenos statybos

Žalgirio arena

Dar tik pora metų praėjo nuo arenos atidarymo,o mes jau esame sulaukę viso būrio pasaulyje gerai žinomų atlikėjų ir grupių koncertų, sporto varžybų. Kai sporto rūmuose   vyksta koncertai, nemokamai muzikos galima pasiklausyti  nuo „Akropolio“ automobilių ketvirto aukšto aikštelės. Iš ten gerai matomi  per šventes šaudomi fejerverkai.

Jei  atvykus į PLC „Akropolį“ , nerandi keturių aukštų parkavimo aikštelėje vietos automobiliui pastatyti, vadinasi Nemuno salos  pastate vyksta renginys, ir nesvarbu ar tai koncertas, krepšinio varžybos, spektaklis vaikams ar baletas,  žmonės plūste plūsta. Dabar jau Kaunas sulaukia gyventojų iš Vilniaus ir  kitų Lietuvos miestų.

Nuo arenos atidarymo pradžios mūsų mieste vyksta pasaulinio lygio sporto varžybos ir koncertai. Dauguma kauniečių pamena, kaip skubėjo statytojai baigti sporto rūmų statybą iki  Europos vyrų krepšinio čempionato  atidarymo.  Lažybų punktuose buvo priimamai statymai šiuo klausimu. Tada pirmą kartą tikrą pajutome didmiesčio šurmulį- Nemuno krantines apgulė transporto spūstys, sporto aistruoliai sugužėjo  iš viso pasaulio, viešbučiai ir kavinės sulaukė gausybės lankytojų. Kas neturėjo galimybių patekti varžybų stebėti arenoje, galėjo baruose ir restoranuose žiūrėti  tiesioginę transliaciją per plačiaekranius televizorius. Tuo pasirūpino šių įstaigų savininkai. Iki tol panašūs renginiai Kaune nebuvo organizuojami, nes miestas neturėjo tam tinkamų patalpų ir  sirgaliai norintys stebėti varžybas gyvai, turėdavo važiuoti į kitus miestus.

Žalgirio arena

Kol neturėjome „Žalgirio“ arenos, Kauno miesto kultūrinis gyvenimas merdėjo,visi didesnio mąsto renginiai vykdavo sostinėje arba naujai pastatytuose sporto rūmuose Šiauliuose. Gal ir neblogai retkarčiais aplankyti kitus Lietuvos miestus, bet Kaunas, kaip antras pagal dydį  mūsų šalies miestas, buvo provincija kultūrine prasme. Dabar mūsų miesto neaplenkia pasaulinio populiarumo viršūnėje esančios grupės ir atlikėjai. Ar būtų atvykusi į Kauną Mireille Mathieu koncertuoti, ar būtų ėjusi  pasimelsti į Kauno arkikatedrą baziliką, jei neturėtume kur jos priimti, juk nekoncertuos senoje aplūžusioje Sporto halėje.

Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertavo vienas geriausių Rusijos operos tenorų ir estrados dainininkų Nikolajus Baskovas. Į jo pasirodymą susirinko per 7 tūkstančius romantikos ištroškusių žiūrovų. Jaunimas šio atlikėjo dainomis gal ir nesidomi, bet Lietuvoje daug  rusakalbių žmonių ir mokančių šią kalbą. Kitas atlikėjas iš Rusijos Aleksandras Malininas Kauno „Žalgirio” arenoje virpino klausytojų širdis. Susirinkusi pilna arena gerbėjų audringais plojimais sutiko dainininką.  Daugelis jų atrodė labai patenkinti, kartu su dainininku traukė anksčiau buvusias populiarias dainas, o po kiekvienos jų plojo atsistoję. Pilnas arenos sales surinko ir žymūs Rusijos estrados atlikėjai Filippas Kirkorovas bei Olegas Gazmanovas. Šių dainininkų koncertuose mielai lankosi žmonės gyvenę sovietinio valdymo laikotarpiu.

Sporto rūmuose vyko Lenny Kravitz, Electric Light Orchestra, The Beatles a cappella koncertai. Itališkos muzikos gerbėjus pamalonino Toto Cotugno dainos. Dainininkas arenoje susirinkusioms moterims dalino bučinius ir žarstė komplimentus. Koncerto pabaigoje, visus klausytojus, nustebino atlikęs Marijono Mikutavičiaus dainą ,,Trys milijonai“.

Vokiečių  kultinė grupė ,,Rammstein“ savo gerbėjams į Kauną atvežė naują geriausių dainų albumą ir nepamirštamą šou su naujom dekoracijomis, kostiumais ir pribloškiamais pirotechnikos triukais. Dar ilgai medijose buvo galima stebėti mėgėjiškomis kameromis filmuotas koncerto ištraukas ir skaityti grupės gerbėjų komentarus.

Pavasarį Kaune vykusio džiazo muzikos festivalio baigiamasis „Kaunas Jazz“ koncertas kuriame dainavo Lizz Wright su grupe taip pat surengtas  Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Šiais metais laukiam atvykstant Marilyn Mansono, britų elektroninės šokių muzikos grupės „The Prodigy“, roko grupės „Red Hot Chili Peppers“, muzikos legenda tituluojamo Stingo, Valerijaus Meladzės. Taip pat  Katie Melua surengs vienintelį koncertą Lietuvoje.

Atskira tema krepšinis. Ne veltui Kaunas vadinamas šios sporto šakos sostine. Bene dažniausiai  arenoje vyksta krepšinio varžybos ir stebėtojų niekada netrūksta. Jei čia žaidžia Kauno „Žalgirio“ rinktinė,  miesto gatvėmis į areną traukianti minia, tiesiogine žodžio prasme, žaliuoja. Dauguma gerbėjų įsigyja mūsų komandos atributikos: vėliavėlių, šalikų, kepurių, marškinėlių ir t.t. . Jei komanda laimi rungtynes – visas miestas švenčia  pergalę; jei palošia – liūdi.

Krepšinio varžybos Žalgirio arenoje

Dabar nereikia ilgai galvoti ką dovanoti draugui gimtadienio proga – bilietai į krepšinio varžybas visuomet tiks, o ir važiuoti toli nereikia. Mamą ar draugę visuomet galima nudžiuginti bilietu į koncertą. Kauno „Žalgirio“ arena pakeitė daugumos miestiečių laisvalaikį, praplėtė akiratį ir sudarė galimybes pamatyti ir išgirsti geriausius pasaulio atlikėjus. Ir tai tik per dvejus metus. Jei taip ir toliau, labai įdomu kas dar mūsų laukia ateityje?

Gintautas Aukščiūnas

Naudota literatūra:
http://www.panoramio.com/photo/59240592
http://en.wikipedia.org/wiki/File:%C5%BDalgiris_Arena_exterior_18_Aug_2011.jpg
http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/kauno-zalgirio-arenoje-murijamos-sienu-pertvaros-42-91200

Pavasarinės Kauno šventės

Kaip ir daugelis miestų, pavasarį, pabunda Kaunas.  Pradedama tvarkyti lankytinos Kauno vietos, parkai, skverai, daugiabučių ir privačių namų aplinka. Ruošiamasi  didžiosioms miesto šventėms bei mugėms  – Kaziuko mugei, pavasarinei „Ką pasėsi“ šventei, bei  populiariausiai  mūsų miesto šventei – „Kaunas Jazz“. Šios šventės sulaukia  daugybės svečių , žmonės plūsta į tokius renginius iš visų Lietuvos miestų ar miestelių.

Šventinė diena Kauno mieste

Jau praūžusi Kaziuko mugė Kaune praėjo puikiai. Kovo pradžioje vykstančios ir pavasario pradžią skelbiančios mugės paprastai nelepina geri orai – darganotos ir šaltos dienos įprasta  kasdienybė; tik šiais metais viena mugės diena  tapo  išimtimi (Šeštadienis). Puikus oras, žmonių šurmulys, kvapnus kepamos mėsos dūmas, puikus derinys norintiems po žiemos sąstingio pasivaikščioti po Kauno miesto širdimi vadinamą Laisvės alėją bei senamiestį.

Kaziuko mugės metu čia įsikuria ūkininkai, amatininkai, bitininkai, duonos kepėjai, ekologiškos produkcijos gamintojai, tautodailininkai, aludariai, kalviai, vytelių pynėjai iš visos Lietuvos bei užsienio šalių. Kauniečiams  ir miesto svečiams siūloma įsigyti įvairiausių gaminių, tokių kaip Kaziuko barščiai, naminė gira, alus, blynai, suvalkietiškas skilandis. Mugės metu buvo galima įsigyti liaudies meistrų gaminių bei pamatyti kultūrinę bei meninę programą.

Kaziuko mugė Kaune

Gausybė prekeivių siūlančių savo rankomis iškeptus, išdrožtus, sukaltus, numegztus, suveltus gaminius. Korcentuojantys muzikantai miesto sode kvietė praeivius pašokti. Susirinkusieji tuščiomis nevaikščiojo – kas nešiojosi verbas, kiti alų, treti rankdarbius ar saldumynus. Kiekvienas gali pasirinkti pagal poreikius ir kainą. Su nekantrumu lauksime kitų metų mugės.

Muzikos gerbėjai kasmet sulaukia renginio „ Kaunas Jazz“.  Mūsų mieste jis organizuojamas nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 1991 metais. Į pirmąjį  festivalį atvyko muzikantai iš Vokietijos, Argentinos, Šveicarijos ir kitų šalių . Renginys tapo Kauno miesto vizitine kortele. Kiekvienais metais festivalio apimtis vis didėja – pasikviečiama daugiau žinomų atlikėjų bei gabių muzikantų. Daug žmonių su nekantrumu laukia šių metų renginio; nors atlikėjų sąrašas ilgai nebuvo baigtas, tačiau buvo įvairus ir daug žadantis. Laisvės alėja vėl prisipildė jazzo muzikos garsų glostančių šio muzikos žandro gerbėjų klausą.

Festivalis ,,Kaunas Jazz"

Šiais metais atlikėjai koncertavo Vienybės aikštėje, klube “Combo”, Vytauto Didžiojo bažnyčioje, Kauno choralinėje sinagogoje. Baigiamasis  festivalio koncertas vyko didžiausioje šalyje – 15 tūkstančių žiūrovų talpinančioje – „Žalgirio“ arenoje, čia koncertavo stebuklingą balsą turinti atlikėja Lizz Wright su grupe.

Šis renginys susilaukia daugybės medijų dėmesio, pritraukia daugybę fotografų bei žurnalistų norinčių fiksuoti gražiausias renginio akimirkas.

Pavasarį ir rudenį LŽŪA organizuojama ūkininkams bei žemdirbiams skirta mugė „ Ką pasėsi“. Kauno  miesto ir priemiesčio žmonės čia sugužėjo pasidairyti po 20 ha teritoriją, kurioje ekspozicijas įsirengė prekybininkai iš visos šalies ir užsienio. Gėlių, dekoratyvinių augalų, vaismedžių ir vaiskrūmių augintojų  pasiūla domina  savo sodus ar daržus turinčius miesto ir apylinkių gyventojus. Mugės dienomis Akademijos prieigas užplūsta automobiliai, žmonių minios ir ant žarijų kepamų kepsnių kvapai.  Lietuvos žemės ūkio universiteto teritorijoje vairuotojai susidūria su parkavimo problema, mat visas Akademijos miestelis būna sausakimšas. Pagrindinių gatvių pakraščiuose ir daugiabučių kiemuose vargiai galima rasti laisvą vietą automobiliui.

,,Ką pasėsi" mugės akimirka

Dideli  ekspozicijos plotai skirti žemės ūkio technikai, statybos technikai ir įrangai, vandentvarkos ir šilumos ūkio įrangai. Čia galima rasti trąšų ir augalų apsaugos priemonių, produktų gyvulininkystei ir fermų įrangos. Gausi prekių pasiūla – daržininkams, sodininkams ir gėlininkams. Parodoje galima išvysti ir įsigyti kombainų, visureigių ir kitokių specialių automobilių žemės ūkiui. Savo prekes čia siūlo kaimo amatininkai ir tautodailininkai.

Mugėje  eksponuojama bei parduodama žemės ūkio technika labiausiai vilioja ūkininkus, tai vienas iš didžiausių reklaminių renginių,  skirtų žemės ūkiui vykstantis Lietuvoje. Čia pristatoma nauja ir seniai žinoma, bet patikimai tarnaujanti žemės ūkio technika. Čia susitinka gamintojai, platintojai ir pirkėjai iš visos Lietuvos. Mugės svečius linksmina lietuvių liaudies muzikos atlikėjai, kapelos, tautinių dainų ir šokių kolektyvai. Dažnas namo išsiveža įvairių sėklų, sodinukų, kaimiškos duonos, lašinių ar medaus, medžio indų ar vytelių pintinėlę.

Pavasarį renginių Kaune tikrai daug  ir verta juose apsilankyti. Ilgesnės dienos ir pirmieji saulės spinduliai vilioja žmones išeiti į lauką. Kiekvienas renginys yra išskirtinis, turi savo dvasią ir kažkuo skiriasi nuo pernykščio.  Tokie renginiai suteikia mums žinių, praplečia mūsų akiratį, suteikia progą pabendrauti, kitų pažiūrėti ir save parodyti.

Medijos platina informaciją apie renginius bei stengiasi juos apžvelgti. Tačiau viską pačiam pamatyti bei pajausti pavasario švenčių dvasią yra tikrai nuostabu.

Gintautas Aukščiūnas

Naudota literatūra:
http://ikrauk.15min.lt/naujienos/29615
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/kauno-miesto-dienos-jau-si-savaitgali-programa-278722#axzz1u5v4Vm4C
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/festivalis-kaunas-jazz-mieste-ikaitino-net-ora-423731#axzz1u5v4Vm4C
http://www.kaunoaleja.lt/?action=news&news_id=22881

Apsvaigęs jaunimas

Prie mokyklų rūkantys vaikai, alkoholis ir net narkotikai parduodami nepilnamečiams tapo kasdienybe mūsų visuomenėje. Šiais laikais sunku įsivaizduoti žmogų, kuris galėtų visai atsisakyti šių gyvenimo teikiamų ,,malonumų‘‘ . Alkoholis, cigaretės, narkotikai – tai problema, su kuria susiduria dauguma jaunuolių. Vieni jų yra stipresni ir atsispiria pagundai, tačiau kiti – priešingai, labai lengvai pasiduoda. Dauguma jų pasakytų : „ draugai gali, o aš ne?“ . Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jaunimas pasiduoda svaigalams. Turbūt daugeliui atrodo, kaip gali nepabandęs visų gyvenimo siūlomų ,,malonumų‘‘ džiaugtis jaunyste. Juk nesėdėsi užsidaręs namuose, kol tavo bendraamžiai linksmai leidžia laiką. Žinoma, kad ne. Tačiau yra ir kitų, sveikatai nepavojingų užsiėmimų, tik kiekvienas turi susirasti tai kas jiems suteikia pasitenkinimą.

Apsvaigęs jaunimas

Ne paslaptis, jog alkoholis jaunam organizmui ypač kenkia. Pasak ,,Delfi‘‘,  daugiau nei 20 procentų nepilnamečių jau yra mėginę svaigintis, o tai įrodo kokia ši problema yra opi. Tačiau, dažnas ,iš tiesų, nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui ir jog galbūt tai atsilieps senatvėje, sutrumpins gyvenimą. Padauginęs paauglys nebesupranta, ką daro, gali net pats sau pakenkti arba sužaloti kitą. Bet kokiu atveju, sveikoje, darnioje visuomenėje toks elgesys yra netoleruojamas. Dažnai geriantis jaunuolis gali tapti agresyvus, nesukalbamas ir paniuręs. Daug įtakos tokiam elgesiui turi tėvai, juk vaikai dažniausiai seka jų pavyzdžiu. Tačiau, dažniausiai geriama ar rūkoma, nes norima pritapti prie kažkokios tai jaunimo grupės, atrodyti „kietesniu“, noras pasijausti vyresniu, tačiau net nepajaučiama kai be svaigalų nebegali ištverti nė savaitės. Jeigu tave supantys bendraamžiai yra nesupratingi ir nepripažįsta to, kuris elgiasi kitaip, tai jaunuoliui nelieka nieko kito, tik elgtis taip, kaip ir visi draugai. Taip gimsta priklausomybė, kurią sunku suvaldyti.

Apsvaigęs jaunimas

Narkotikai – tai dar viena problema, su kuria susiduria dauguma jaunuolių. Tačiau priešingai negu su alkoholiu ar rūkimu, su narkotikais yra rimtai kovojama. Jie yra uždrausti, ir juos pardavinėjantis žmogus gali būti suimtas ilgam laikui. Prevencijos priemonės yra aiškiai matomas. Jau mokyklos suole jaunimas yra supažindinimas su visomis negerybėmis, kurias įtakoja narkotikų vartojimas. Tačiau, vėlgi, žmogus pats turi nuspręsti ir pasirinkti kokį gyvenimą jis gyvens ir save apsisaugoti nuo visų negerybių gali tik jis pats. Toks požiūris, jog ,,pabandysiu tik vieną kartą ir viskas‘‘ yra klaidingas ir negalimas. Visos psichotropinės medžiagos sukelia nepriklausomybę su kuria yra labai sunku kovoti. Dažnai, ,,nekaltas marihuanos dūmelis‘‘ priveda prie kitų stipresnių narkotikų, ko pasekoje  žmogus tampa socialiai nestabilus, net nekalbant apie visus sveikatos pavojus ir kitas pasekmes.

Dar viena labai svarbi problema jaunimo tarpe – nemokėjimas atsipalaiduoti be svaigalų. Jauni žmonės yra linkę linksmintis vartodami alkoholį ar kitaip svaigindamiesi. Daugeliui, būtent, pats apsvaigimas, o ne bendravimas su žmonėmis tai darant, suteikia didžiausią malonumą. Vėl gi, būnant tokioje aplinkoje, kurioje yra nuolatos girtaujama, yra sunku visą tam atsispirti. Naktiniai klubai yra populiariausia jaunimo būrimosi vieta ir būtent čia galima įžvelgti kokia ši problema, iš tiesų, yra opi. Tėvai išleisdami savo atžalas į vakarones naktiniame mieste, dažnai nesuvokia i kokią pavojingą aplinką gali patekti jų vaikas. Naktiniuose klubuose alkoholio vartojimas jaunimo tarpe yra stulbinančiai didelis ir netilptų i jokius rėmus, taipogi čia nėra problemų gauti ir kitų svaiginamųjų priemonių. Ne paslaptis, jog tokios būrimosi vietos yra labai pavojingos ir nesaugios, nes apsvaigę žmonės yra neprognozuojami ir gali sužaloti save ar kitus. Tokie atvejai, jog apsvaigęs jaunimas tarpusavy susikivirčijo ir kilo muštynes, kurios baigėsi ligoninėje, dabar jau nieko nebestebina. Visiems šiems ,,malonumams‘‘ yra skiriama didėlės sumos pinigų, kai jos galėtų būti skiriamos turiningam ir linksmam laisvalaikiu praleisti.

Apsvaigęs jaunimas

Taigi, cigaretės, alkoholis ir narkotikai – tai problema, su kuria susiduria dauguma jaunuolių. Bet kalčiausias yra pats jaunimas. Kad ir kaip  bebūtų sunku, atsispirti visoms pagundoms reikia rasti ryžto pasakyti ,,NE”.  Negalima aklai teigti, jog visuomenė yra visiškai abejinga šiai problemai, nes, iš tiesų, taip nėra ir tik žmogus pats gali pasirinkti savo gyvenimo būdą, nors ir pasiduoti pagundoms skatina draugų ratas bei tėvų pavyzdys, arba jų abejingumas.

Lukas Sinkevičius

Naudota literatūra:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sveikata/paaugliu-alkoholizmas-541-214574
http://yourchanges.blogspot.com/
http://www.delfi.lt